Leidinio teigimu, tereikia įvertinti, kaip apie migraciją nuo 2015 metų kalba ES šalių lyderiai, ir esą taps akivaizdu, kad žemyne vis labiau linkstama diskutuoti ne apie integraciją, o apie apribojimus.
Visai kaip V.Orbanas praėjusią savaitę prabilo ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Jis savo kalboje „dėl Sąjungos padėties“ pareiškė: „Dabar mes efektyviau giname išorines Europos sienas.“
Panašių orbaniškų akimirkų jo kalboje buvo ir daugiau – J.-C.Junckeris pabrėžė, kad migrantus reikia stabdyti jiems dar neišplaukus iš Afrikos, o tuos, kurie atsidūrė Europoje, grąžinti atgal.
„Kalbant apie grąžinimus: žmonės, kurie neturi teisės pasilikti Europoje, turi būti sugrąžinti į šalis, iš kurių atvyko“, – teigė EK pirmininkas.
Kalba taip, kaip Vengrijos lyderis
Kai Europos Teisingumo Teismas rugsėjo pradžioje atmetė Vengrijos ir Slovakijos skundus dėl migrantų perkėlimo kvotų, kurias pripažino teisėtomis, Briuselyje niekas nešventė – eurokratai supranta, kad iš tiesų laimi V.Orbanas.
„Šiame mieste, Briuselyje, niekas to nepripažins, tačiau Orbano naratyvas nugali“, – „Politico“ teigė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Taip, Bendrijos atstovai nuolat kalba apie solidarumą, ypač – su Italija ir Graikija, kur atvyksta ir yra stovyklose apgyvendinami daugelis migrantų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugpjūčio pabaigoje Paryžiuje surengė konferenciją migracijos tema, o J.-C.Junckeris savo kalboje minėjo Italijos „dosnumą“.
Vis dėlto Europos šalių vyriausybių veiksmai, tarp jų – Italijos pastangos neleisti nevyriausybinėms organizacijoms padėti migrantams Viduržemio jūroje ir Bendrijos noras susitarti su Afrikos šalimis, labiau pritinka V.Orbano pozicijoms.
Būtent Vengrijos premjeras jau seniai ragina stiprinti ES išorinių sienų apsaugą, apriboti nevyriausybinių organizacijų veiksmus ir atidaryti migrantų priėmimo centrus pačioje Afrikoje.
G.Knausas: „Centro kairiųjų vyriausybei Italijoje tai yra pavojinga, nes toks elgesys netoli nuo tokio, kokio reikalauja radikali dešinė. O kadangi alternatyvaus plano nėra, debatai tokie, kokių nori Orbanas.“
E.Macronas per konferenciją migracijos tema su Vokietijos, Italijos ir Ispanijos lyderiais bei ES užsienio politikos vadove Federica Mogherini irgi sutarė palaiminti pasikeitusį Romos požiūrį į migrantų priėmimą.
Kai pernai buvo uždarytas migrantų kelias į Vakarų Europą per Balkanus, jie ėmė plūsti į Italiją.
Bet šią vasarą atvykėlių buvo neįprastai mažai, nes Roma perleido nemažai atsakomybės Libijai, o nevyriausybines organizacijas apkaltino veikiant išvien su nelegaliais žmonių gabentojais.
„Centro kairiųjų vyriausybei Italijoje tai yra pavojinga, nes toks elgesys netoli nuo tokio, kokio reikalauja radikali dešinė.
O kadangi alternatyvaus plano nėra, vyksta tokie debatai, kokių nori Orbanas“, – teigė Europos stabilumo iniciatyvos politikos instituto ekspertas Geraldas Knausas.
Solidarumo žemynas?
Vis dėlto tai, kad V.Orbano požiūris vis priimtinesnis, nestebina. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė itin aršios kritikos, kai 2015-ųjų rugsėjį atvėrė šalies duris šimtams tūkstančių pabėgėlių. Nuo to laiko ES lyderiai nuosekliai traukiasi nuo atvirų durų politikos.
Tiesa, nors Vidurio Europoje aršiausiai priešinamasi privalomoms pabėgėlių perkėlimo kvotoms, Bendrijoje sklandžiau tariamasi dėl išorinių sienų kontrolės stiprinimo – vengrams, lenkams, slovakams ir čekams svarbu, kad pokyčiai vykdomi bent šioje srityje.
„Tai būdas rodyti vienybę ir glaistyti nesutarimus tokiu metu, kai jų iš tiesų esama.
Milanas Nicas: „Vokietija tyliai surado bendrų taškų su Višegrado ketvertu ir inkorporavo juos į diskusijas.“
Vokietija tyliai surado bendrų taškų su Višegrado ketvertu ir inkorporavo juos į diskusijas“, – tvirtino Vokietijos užsienio ryšių tarybos analitikas Milanas Nicas.
E.Macronas rugpjūtį iš esmės atkartojo V.Orbano idėją dėl migrantų priėmimo centrų ir pasiūlė juos įkurti Nigeryje bei Čade.
Nors pasiūlymui prieštarauja humanitarinės organizacijos, teigiančios, kad Libijoje jau veikiantis toks centras iš esmės yra kalėjimas, sunku ginčytis su tuo, kad Prancūzijos lyderis priglobė Vengrijos premjero iniciatyvą.
Kraštutiniai dešinieji tokią idėją, žinoma, iškart džiugiai pasveikino, ypač partija „Italijos broliai“. Jos lyderė Giorgia Melonu feisbuke parašė: „Argi tai anksčiau nebuvo laikoma ksenofobiška mintimi? Laikas parodė, kad buvome teisūs.“
ES atstovai ir diplomatai atitaria, kad Bendrija išlieka įsipareigojusi atvirumo politikai ir netgi skatina legalią migraciją.
Tai savo kalboje paminėjo ir J.-C.Junckeris: „Europa yra ir privalo išlikti solidarumo žemynu, kur prieglobstį gali rasti tie, kurie bėga nuo persekiojimo.“
Įspūdis esą klaidingas
Kalbant apie Vengriją, Briuselyje ir toliau manoma, kad Budapešto veiksmai nuo 2015-ųjų prieštarauja ir ES, ir tarptautinei teisei, o Bendrija esą ieško teisėtų sprendimų.
„Politico“ šaltinis teigė, kad įspūdis, kad pagaliau pritariama V.Orbano pozicijoms, yra klaidingas ir laikinas.
„Nereikėtų kalbėti apie mūsų ir Orbano sutampančias linijas. Mes tiesiog norime parodyti, kad kontroliuojame situaciją, o tuomet galėsime surasti geresnius būdus valdyti (migrantų – red.) srautus“, – teigė diplomatas.
Pats V.Orbanas jau kelis mėnesius tikina, kad Europoje nugali būtent jo argumentai. Visai kaip „Italijos brolių“ lyderė, Vengrijos vyriausybės vadovas negaili sarkastiškų komentarų Briuseliui.
Kai pernai gruodį ES lyderiai pradėjo kalbėti apie pabėgėlių stovyklas Afrikoje, V.Orbanas žurnalistams pareiškė: „Anksčiau atrodė, kad šį pasiūlymą pateikė pats velnias. Bet mūsų pozicija pamažu virsta daugumos pozicija.“
