2009 m. kartu statyti atominę elektrinę pasiūlė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, bet išgirdo griežtą Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės „Ne“. D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva pati statys naują atominę elektrinę. Po Lietuvos atsisakymo Baltarusija pradėjo skubinti atominės elektrinės statybas šalia Lietuvos sienos ir vos 52 km nuo Vilniaus.
2010 m. pradžioje Lietuvai drauge statyti Baltijos atominę elektrinę Kaliningrado srityje pasiūlė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Lietuva vėl atsisakė, pareiškusi, kad įgyvendins savo atominės elektrinės projektą. Tuomet rusai ėmė skubinti ir Baltijos elektrinės statybas. Vakar Rusija pakartojo kvietimą Lietuvai prisidėti prie Baltijos atominės elektrinės statybos.
Beje, Baltarusijos ir Rusijos atominės elektrinės statytojai reaktoriams aušinti planuoja naudoti dviejų svarbiausių Lietuvos upių – Neries ir Nemuno – vandenis.
Pagaminta Rusijoje
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad Lietuvos siekis vietoj uždarytos Ignalinos atominės elektrinės pastatyti naują Visagino atominę elektrinę, nutiesti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija bei taip nutraukti bambagyslę nuo Rusijos energetikos sistemos, sulaukė didžiulio pasipriešinimo. Rusija esą bando atbaidyti investuotojus į Visagino atominę elektrinę, nuteikti prieš ją Lietuvos visuomenę ir priversti valdžią atsisakyti šio projekto.
R.Juknevičienė įsitikinusi, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma ne tik dėl ekonominių priežasčių. Anot ministrės, tai yra Rusijos bandymas sustabdyti Lietuvos atominės elektrinės statybą. Ministrės nuogąstavimai turi pagrindo.
Baltarusijos atominė elektrinė statoma ne tik dėl ekonominių priežasčių. Tai yra Rusijos bandymas sustabdyti Lietuvos atominės elektrinės statybą.Iš Baltarusijos pradėtos statyti Astravo AE iš pat pradžių tikėtasi, kad ji taps reikšminga energijos eksportuotoja į Baltijos šalis. Baltarusiškos elektrinės projektuotojai neslepia, kad daugiau nei vieno gigavato reaktoriai yra per galingi nacionaliniams energetikos tinklams. Dėl saugumo sistemų ypatybių tokių reaktorių automatinio atsijungimo tikimybė didesnė, nei kito tipo elektrinėse. Toks atsijungimas gali sukelti staigią perkrovą visoje energetikos sistemoje. Tai reikštų grandininį elektros energijos išsijungimą visoje šalyje.
Tačiau Rusijos sprendimas Kaliningrade pastatyti Baltijos AE sukėlė daug klausimų. Baltijos AE gaminamos elektros energijos Kaliningradui bus per daug, todėl didžioji jos dalis bus eksportuojama. Todėl Astravo AE tampa tarsi ir nereikalinga, nes specialistai neabejoja: rusiška elektros energija bus pigesnė nei baltarusiška.
Be to, jei ir Astravo AE, ir Baltijos AE bus pastatytos iš tiesų, rusams teks konkuruoti patiems su savimi. Pernai kovą Minske vykusiame kasmetiniame atominiame forume Rusijos bendrovės „Atomstrojeksport“ atstovas Aleksandras Gluchovas kreditą statyboms gauti siekiantiems baltarusiams pateikė naujų sąlygų. Rusija pareikalavo įsteigti bendrą įmonę, kontroliuosiančią baltarusiškoje elektrinėje pagamintos elektros energijos pardavimą. Minskas suglaudė ausis ir pakluso. Priėmus šias sąlygas, naująją elektrinę vadinti baltarusiška jau bus sunku: projektas, reaktorius, kuras, finansavimas, specialistai (atominės elektrinės vadovaujantį specialistą paruošti trunka 10–15 metų), energijos pardavimo kontrolė – viskas rusiška. Iš esmės tai bus Maskvoje suplanuota, bet Baltarusijos žemėje pastatyta elektrinė.
 |
| Vasilijaus Semaško nuotr./Aukštos įtampos laidai prie būsimos Astravo AE |
Didžiosios statybos
Oficialus Astravo AE statybų startas bus duotas šių metų rugsėjį, kai bus pradėta rausti duobė atominės elektrinės pamatams. Tačiau statybų aikštelėje jau seniai verda darbai. Čia jau iškilo keli daugiaaukščiai, kuriuose įsikūrė statybininkai. Vieno namo pirmame aukšte įrengti elektrinės statybų direkcijos biurai. Pradėtas statyti ir didelis gyvenamasis rajonas, kuriame ateityje gyvens elektrinės personalas.
Arčiausia būsimų statybų vietos geležinkelio stotis – Gudagojis. Už puskilometrio nuo jos į šoną jau driekiasi bėgiai, išsišakojantys į kelias linijas. Pastatyta net savotiška „pionierių stovykla“ – elektrinės statybų logistikos centras.
Jungtinėje gamybos bazėje bus įrengta apie 30 pramoninių pastatų: betono gamybos ir skiedinio maišymo centrai, gaminių iš gelžbetonio gamybos bei medžio apdirbimo cechai. Greta šios bazės įrengta degalinė.
2009 m. rudenį pradėtas tiesti kelias maršrutu Astravas–atominė elektrinė–Gozos kaimas. Šis kelias eina nuo Astravo pro būsimos elektrinės vietą ir baigiasi ties greitkeliu Vilnius–Polockas. Kelias jau baigtas, tik dar nesužymėtas.
Nuo naujojo kelio iki pat statybų vietos nutiesta puskilometrio atšaka iš gelžbetonio plokščių. Maža to, jau beveik baigta tiesti ir nauja geležinkelio atšaka iš Gudagojo iki elektrinės statybų. Šios geležinkelio atšakos ilgis – 25 km. Geležinkelis, kurį jau pusmetį tiesia bendrovė „Grodnopromstroj“, tiesiog būtinas, kad daugybė medžiagų ir įrenginių būtų pristatyta į elektrinę.
Po Fukušimos ėmė nerimauti
Elektrinės statybų aikštelę, esančią ant kalvos, jau galima įžiūrėti ir iš Varnėnų kaimo, esančio už 6 km. Prieš savaitę baigtas nukasti ir išvežtas paviršinis derlingas gruntas. Kilometro ilgio ir kilometro pločio smėlio aikštelė ryškiai matoma žalių miškų ir pievų apsuptyje. Statybų vietoje apsilankiau sekmadienį, tačiau aikštelė dūzgė kaip bičių avilys: pirmyn atgal zujo penkiolika savivarčių su Minsko srities registracijos numeriais, gruntą stumdė keli buldozeriai ir du ekskavatoriai.
Statybų aikštelėje įrengtas nedidelis namelių iš konteinerių miestelis ir stovėjimo aikštelė technikai, geriamojo vandens gręžiniai. Čia pat – galinga kilnojamoji elektros stotis, statoma geležinkelio stotis.
Kaskart lankydamasis Astrave klausinėju vietos gyventojų: ką jie mano apie būsimąją elektrinę. Iš pradžių apie grėsmingą kaimynystę jie atsiliepdavo priešiškai. Vėliau pasidavė valstybinės propagandos mašinai, vietiniai pradėjo kalbėti, kad tai bus šiuolaikiška ir patikima atominė elektrinė, bus sukurtos naujos ir gerai apmokamos darbo vietos.
Optimistų gretas smarkiai praretino Japoniją ištikusi tragedija, kai po smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio avariją patyrė Fukušimos elektrinė, o į aplinką pasklidę radioaktyvūs teršalai pasiekė net Europą.
Sunerimę žmonės prisiminė ir šalia būsimos atominės elektrinės 1909 metais įvykusį žemės drebėjimą. Tada atominės elektrinės prie Astravo nebuvo.
Nepaprasto grožio kraštas
Atominės elektrinės statybai pasmerktas Astravo kraštas – kerinti savo švara ir grožiu vieta Baltarusijos šiaurėje. Tiesa, dešimtajame dešimtmetyje rajonui suteiktas pasienio zonos statusas, kuriame veikia leidimų sistema, tad turizmas čia beveik sunyko.
 |
| Vasilijaus Semaško nuotr./Baltarusijos Astravo rajonas |
Astravo herbo viršuje pavaizduotas ąžuolas, o apačioje – upėtakis. „Forel dala duba“ (Upėtakis „užsilenkė“) – nelinksmai juokauja vietos gyventojai. Šių vietų pasididžiavimas – vaizdingos kalvos, nuo kurių apylinkes galima apžvelgti dešimčių kilometrų spinduliu. Čia iki šiol nebuvo aplinką teršiančių įmonių, tad net septyniose upėse veisiasi upėtakiai.
Astravo aikštelė ribojasi su Nerimi (Baltarusijoje ji vadinama Vilija). Vanduo čia neįtikėtinai švarus. Kiek aukščiau pasroviui srovė specialiu 76 km kanalu nukreipiama į Minską – kaip geriamas vanduo. Už aštuonių kilometrų nuo statybų vietos tyvuliuoja Stračios ežerai – unikali 12 ežerų grandinė, turinti respublikinio landšaftinio draustinio statusą. Už 19 km – Svierių ežeras, už kurio prasideda Naročiaus nacionalinis parkas. Iki Baltarusijos simbolio Naročiaus ežero – 40 km.
Astravo aikštelė tikrąja to žodžio prasme apsupta didingų senovinių bažnyčių, kai kurios – net kelių šimtų metų senumo. Kaip pastebi vietos kraštotyrininkas Alesius Jukoitas, teritorija aplink būsimąją atominę elektrinę – tai Baltarusijos bažnyčių „Aukso žiedas“.
Nuo būsimų statybų vietos iki Lietuvos – vos 20 km, o Vilniaus – 52 km. Iš visų galimų elektrinės statybų vietų Astravo aikštelė yra arčiausiai Minsko – 134 km. Vienintelė paguoda lietuviams – Astrave vėjai dažniausiai pučia į Minsko pusę.
