Šie protestai – tai naujas iššūkis Kremliui.
Žmonės, susirinkę regiono sostinėje Ufoje esančioje aikštėje, šoko ir dainavo liaudies dainas. Iš pradžių policija nesikišo, bet vėliau sulaikė apie 10 protestuotojų, dėl stingdančio šalčio išretėjus miniai, pranešė nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Viorstka“ ir „SOTAvision“.
Protestuotojai, šaukdami „Gėda!“, bandė užblokuoti policijos autobusą, vežusį sulaikytuosius.
Ufoje, esančioje maždaug už 1 150 km į rytus nuo Maskvos, gyvena 1,1 mln. žmonių.
Demonstracija surengta po trečiadienį įvykusių susirėmimų su policija Baimake. Šimtai protestuotojų šiame miestelyje išėjo į gatves norėdami parodyti paramą aktyvistui Failiui Alsynovui, kovojančiam už baškirų kalbos apsaugą ir trečiadienį nuteistam ketverius metus kalėti dėl kaltinimo kursčius neapykantą. Policija Baimake panaudojo lazdas, ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų protestuotojus, skandavusius „Laisvė!“, „Gėda!“ ir reikalavusius nušalinti Baškirijos respublikos lyderį.
Teismas mažiausiai 17 žmonių, kaltinamų dalyvavimu šiuose susirėmimuose, skyrė nuo 10 iki 13 parų už grotų.
Tiurkų etninė grupė baškirai, kurių dauguma yra musulmonai, sudaro maždaug trečdalį iš 4 mln. regiono gyventojų.
Protestai Baškirijoje yra vienos didžiausių demonstracijų Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą ir suintensyvino susidorojimą su opozicija Kremliui.
Paklaustas, ar Kremlius nerimauja dėl protestų Baškirijoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neteikė jiems didelės reikšmės.
„Nesutikčiau su formuluotėmis „masinės riaušės“ ir „masinės demonstracijos“. Jokių masinių riaušių ir masinių demonstracijų ten nėra“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas, nors vyriausioji šalies kriminalinių tyrimų agentūra pradėjo susirėmimų tyrimą dėl kaltinimų masinių riaušių kurstymu.
Įtampa Baškirijoje kilo V. Putinui rengiantis kovą vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose jis sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Etniniai rusai Baškirijoje sudaro apie 38 proc., etniniai totoriai – apie 24 proc. gyventojų, taip pat yra keletas mažesnių etninių grupių.
Kremliaus paskirtas vietos gubernatorius Radijus Chabirovas pasmerkė protestus ir teigė, kad juos išprovokavo grupė išdavikų. Kai kurie iš jų esą gyvena užsienyje ir ragina regioną atsiskirti nuo Rusijos.
Baškirija, Totorija ir kiti regionai, kuriuose gyvena daug vietinių etninių grupių atstovų, sovietmečiu turėjo didesnę autonomiją nei kitos provincijos. 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai jie įgijo dar daugiau teisių, o tai pakurstė baimę, kad federalinė valdžia galėtų susilpnėti ir kad šalis galiausiai gali suskilti etniniu pagrindu.
V. Putinas, kuris šio amžiaus pradžioje vadovavo antrajam karui Rusijos Čečėnijos regione separatistų siekiams užgniaužti, metodiškai mažino Rusijos regionų savarankiškumo laipsnį, kad sustiprintų Kremliaus valdžią. Jis ne kartą kaltino Vakarus bandant kurstyti neramumus Rusijoje.
F. Alsynovas yra žymus vietos aplinkosaugos aktyvistas ir baškirų kalbos bei kultūros gynėjas. Jis taip pat vadovavo protestams prieš klinčių ir aukso gavybą regione. Jo vadovaujamas judėjimas „Baškort“ 2020 metais buvo uždraustas kaip ekstremistinė organizacija.
Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl frazės, kuri dažnai vartojama norint menkinamai apibūdinti kitų etninių grupių atstovus. F. Alsynovas šią frazę esą pasakė per demonstraciją 2023 metų balandį, tačiau jis pats kaltinimą neigia ir sako, kad jo žodžiai buvo neteisingai išversti iš baškirų kalbos.
Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, F. Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.
Daug nepriklausomų analizių rodo, kad į kariuomenę pašaukiama ir žūsta neproporcingai daug Rusijos etninių mažumų atstovų, įskaitant žmones iš Baškirijos.
2020 metais V. Putino iniciatyva buvo priimta konstitucijos pataisa, dėl kurios jam leidžiama siekti dar vienos kadencijos valstybės vadovo poste. Beveik neabejojama, kad V. Putinas, valdžioje esantis jau 24 metus, šiemet bus perrinktas, ypač dėl to, kad žymiausi jo kritikai, galėję mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime.
