Sociologų teigimu, šios nuotaikos ir tendencijos, tiesiogiai susijusios su vyriausybės darbo vertinimu, gali pakenkti V.Putino reitingams.
Tyrimų centro „Levada“ duomenimis, Rusijoje labai sumažėjo žmonių, kurie palaiko Krymo prijungimo politiką. Jei 2014 m. kovą šiuos V.Putino kėslus palaikė 57 proc. Rusijos žmonių, tai šių metų sausį – tik pusė apklaustųjų. Apčiuopiamai padaugėjo respondentų, kurie į šį klausimą atsakė „tikrai ne“ ir „greičiausiai ne“.
Jei 2014 m. kovą šiuos V.Putino kėslus palaikė 57 proc. Rusijos žmonių, tai šių metų sausį – tik pusė apklaustųjų.
Praėjusių metų kovą 6 proc. apklaustųjų, reikšdami nuomonę apie Krymo aneksiją, atsakė, „greičiausiai tam nepritariantys“, o 1 proc. buvo „tikrai tam nepritariantis“. Dabar „greičiausiai nepritariančių“ padaugėjo iki 8 proc., o „tikrai nepritariančių“ – iki 4 proc.
Neigiamas požiūris į Donbaso prijungimą
Prieš Donbaso prijungimą prie Rusijos pasisako didžioji dauguma. Jei 2014 m. kovą beveik pusė (48 proc.) Rusijos gyventojų sociologams išreiškė norą aneksuoti šią Ukrainos dalį, tai dabar už agresiją pasisako tik 19 proc. Atsakydami į klausimą, ką Ukraina turėtų daryti su Donbasu, 26 proc. rusų pataria jį išlaikyti. O 5 proc. – daryti tai bet kokia kaina.
Vis dėlto dar daugiau nei pusė (54 proc.) mano, kad apsišaukėlėms respublikoms (Donecko ir Luhansko) reikia suteikti nepriklausomybę.
Sociologai pastebi, kad tik nedidelė dalis – 8 proc. rusų – džiaugtųsi, jei Rusija ir Ukraina būtų viena valstybė. Prieš metus tokio sujungimo norėjo 28 proc. Be to dabar už sienos su Ukraina uždarymą pasisako apie 30 proc. Rusijos gyventojų.
Interviu leidiniui „Nezavisimaja gazeta“ ekspertai tvirtina, kad Rusijos gyventojų nuotaikų pokyčiai rodo tik viena: rusai pradėjo suprasti, jog Rusijos laukia sunkus metas. Ir dėl to ima kaltinti valdžią.
Už sienos su Ukraina uždarymą pasisako apie 30 proc. Rusijos gyventojų.
„Levada centro“ bendradarbis Denisas Volkovas nurodė, kad dėl ekonomikos smukimo akivaizdžiai blogėja gyventojų gerovė.
„Visuomenės dalis – kol kas dar nelabai didelė – pradeda suprasti, kad šios sankcijos yra mokestis už Krymą“, – aiškina ekspertas. Jis nurodo, kad akivaizdžiai mažėja gyventojų palaikymas vyriausybei. Todėl tik laiko klausimas, kada ims kristi V.Putino reitingai.
Maskvos Carnegie centro mokslinės tarybos narė Marija Lipman taip pat sako, kad Rusijos žmonės ima suvokti, jog jų laukia sunkūs laikai.
Nekritiški rusai bursis aplink vadą
Tačiau ne visi ekspertai laikosi tokios nuomonės. Sociologo Vladimiro Rimskio nuomone, rusai išsiskiria nekritiniu mąstymu, jie nemoka suvokti realybės. Todėl krizės akivaizdoje nereikš pretenzijų, o atvirkščiai – bursis aplink vadą.
Rusai išsiskiria „nekritiniu“ mąstymu, jie nemoka suvokti realybės. Todėl krizės akivaizdoje nereikš pretenzijų, o atvirkščiai – bursis aplink „lyderį“.
Politinių technologijų centro pirmasis viceprezidentas Aleksejus Makarkinas laikosi nuomonės, kad V.Putinas ieškos ir ras būdų, kaip išsaugoti reitingus. Eksperto nuomone, prezidentas šiuo metu vaidina „gerojo caro“, sprendžiančio tautos problemas, vaidmenį. Tarkime, skiria daug dėmesio elektrinių traukinių eismui, kuris dėl krizės buvo sutrikęs.
Be to, žmonės V.Putiną palaikys ir iš baimės, kad, jam pasitraukus, viskas galutinai galo sugriūti. Tokiu būdu, kaip teigia ekspertas, labiau kentės ne V.Putino, o kitų valdžios institucijų reitingai.
„Levada centro“ duomenimis, šiuo metu 58 proc. Rusijos žmonių norėtų matyti V.Putiną prezidento kėdėje ir po 2018 m., kai baisis jo įgaliojimai. Praėjusių metų lapkritį V.Putiną kaip prezidentą teigiamai vertino 85 proc. rusų, o neigiamai – 14 proc.
„Levada centro“ vadovas Levas Gudkovas dar praėjusių metų birželį prognozavo, kad, kai rusų euforija dėl Krymo baigsis, V.Putino populiarumas pradės smukti. Rugpjūčio pabaigoje sociologai pirmą kartą per daugelį metų konstatavo, kad mažėja Rusijos piliečių, palaikančių šalies prezidento V.Putino veiklą.
