„Pilietinės visuomenės balsai ir siūlymai yra neatidėliotinas raginimas, kad ekonominės, politinės ir socialinės priemonės padėtų atsigauti nuo sunkių COVID-19 pandemijos pasekmių“, – viešame pareiškime teigia Kolumbijos nevyriausybinių organizacijų konfederacija (Confederación Colombiana de ONG – CCONG).
Dabartiniai protestai yra vadinamojo „Nacionalinio streiko“, arba „21N“ – nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d. vykusių demonstracijų tęsinys, kurias buvo laikinai sustabdžiusios sanitarinės priemonės, tokios kaip socialinis atstumas, tačiau kurios gatvėse atsinaujino pilna jėga. Nors šiandieniniai protestai sugebėjo pasiekti, kad minėta prezidento Duque’s reforma būtų sustabdyta, ji yra tik aštuntoji iš reformų serijos, kurias Ivánas Duque siekia įgyvendinti nuo savo mandato pradžios 2018 m.
Todėl kolumbiečiai protestuoja prieš skurdą ir nelygybę, kurios dar labiau pablogino milijonų žmonių gyvenimus nuo pandemijos pradžios. Be to, visoje šalyje mažinama pilietinė erdvė ir teisė protestuoti, nes protestuotojai ir aktyvistai susiduria su galingomis militarizuotos policijos represijomis, kuri su jais elgiasi kaip su „nusikaltėliais“.
Brutalios ginkluotųjų pajėgų vykdomos represijos
Kolumbijos pilietinė visuomenė absoliučiai atmeta „visas policijos naudojamas ir nusikalstamas smurto formas, dėl kurių žmonės žudomi, sužeidžiami, savavališkai sulaikomi ir pradanginami, panaudojant stiprų ginkluotą atsaką, kuris palieka sumaištyje ir baugina žmones, atsidūrusius apgailėtinose aplinkybėse.“
Remiantis šiomis dienomis paskelbtu įvairių pasaulio pilietinės visuomenės organizacijų tinklo „Forus“ pranešimu, visame regione prieš žmonių judėjimus, organizacijas ir piliečius yra vykdoma agresija ir atakos, ir jas vykdo valdančioji vyriausybė, organizuoto nusikalstamumo tinklai ir „paralelinės valdžios“. Brutalios ginkluotųjų pajėgų vykdomos represijos yra nukreiptos prieš tūkstančius jaunuolių, ypač moteris.
Nacionalinio jaunųjų aplinkosaugininkų tinklo (isp. Red Nacional Jóvenes de Ambiente) koordinatorius Kaldo savivaldybėje Guillermas Soto Gallego teigia, kad „Vienintelė reforma, kurios mes norime savo šalyje, yra teisinė reforma“, turėdamas omenyje Kolumbijoje giliai įsišaknijusią nebaudžiamumo kultūrą. „Pradanginta 120 žmonių ir niekas nieko nedaro. Policija sulaiko daugybę jaunuolių, pažeidinėja daugybę teisių ir prievartauja daugybę moterų. [Tyla] Jas prievartauja valstybinės saugumo pajėgos.“
Guillermas patvirtina, kokią baimę iš tiesų jaučia aktyvistai: „Ryte po tos teroro nakties bijojau išeiti į lauką, nes jaučiau, kad mano gyvybei gresia pavojus. Kelyje mane sustabdo policija… Ir tu jauti baimę, nes tave gali identifikuoti kaip socialinį lyderį ir tiesiog nužudyti.“ Guillermas išreiškia savo susirūpinimą vadinamaisiais „klaidingais nustatytaisiais“, t. y. taikiais civiliais, kuriuos Kolumbijos kariuomenė nužudo ir vėliau nurašo kaip neva žuvusius kovoje su nusikalstamomis organizacijomis.
„Vakar 40 km nuo mano namų buvo nužudytas Pereiros Technologijų universiteto studentas Lucas Villa“, – sako Guillermas. Jis pats, turintis šešerių metų aktyvizmo patirtį, pažymi, kad socialinių lyderių situacija prezidento I. Duque’s vadovavimo metu nusirito į bedugnę – ypač kenčia prigimtiniai aktyvistai ir aktyvistės, feministai (ės) ir žmogaus teisių gynėjai (os); jie yra cenzūruojami socialiniuose tinkluose ir nuolat gąsdinami. „Visą naktį verkiau iš bejėgiškumo, – sako Guillermas. – Verkiau visą savaitę. Verkiu ir demonstracijų metu. Tai, kas vyksta, yra siaubinga. Esu labai jautrus. Žmogaus gyvenimui iškyla pavojus, nes išeiname į gatves išreikšti savo balso tingioje šalyje. Neteisinga, kad mus žudo už tai, kad netylime.“
Internete – tokiose platformose kaip instagramas ar feisbukas – aktyvistai ir piliečiai pranešinėja apie tai, jog jų publikacijos yra trinamos siekiant cenzūruoti protestuotojus. Visame pasaulyje dėl nuolatinės internetinių duomenų ir socialinių tinklų turinio sekimo grėsmės daugybė žmonių pradėjo naudoti duomenų apsaugos priemones, tokias kaip virtualios apsaugos tinklai (VPN), šifruoto susirašinėjimo paslaugos ir anoniminės naršyklės, kad galėtų bendrauti ir publikuoti turinį nesibaiminant būti aptiktiems ar areštuotiems. „Mano publikacijos socialiniuose tinkluose yra trinamos! Esame cenzūruojami! Jie cenzūruoja viską, kas vyksta šalyje – to negalime leisti. Politikai išeina į tribūnas ir neigia viską, kas Kolumbijoje įvyko nuo 21N“, – paaiškina Guillermas.
Šiomis dienomis Kolumbijoje vykstantys protestai turi ilgą atsinaujinimo istoriją, kuri prasidėjo seniai ir kurią skatino stiprus įsitikinimas tęsti rekonstrukciją po 2016 m. Havanoje pasirašytų taikos susitarimų, kurie, nepaisant savo polemiškumo, ilgų konflikto metų išvargintiems gyventojams atnešė žiupsnelį vilties.
Siekiant konstruktyvaus socialinio ir politinio dialogo
Kolumbijos nevyriausybinių organizacijų konfederacija ragina tarptautinę bendruomenę sekti situaciją, su kuria susiduria tūkstančiai jaunuolių, ypač moterys, patyrusios brutalias ginkluotųjų pajėgų vykdomas represijas: „Mūsų solidarumas yra su tais, kurie gina žmogaus teises teisėto protesto kontekste. Mes, pilietinės visuomenės organizacijos, laukiame socialinio ir politinio dialogo, kuris skatintų konstruktyvų politinį dalyvavimą.“
Kolumbiečiai reikalauja būti socialinės ateities ir savo šalies vystymosi dalimi. Jie nori, kad šis procesas būtų horizontalus, iš viršaus į apačią, o ne sutelktas politikų sostinėje Bogotoje rankose, kurių dauguma yra nutolę nuo vietos realijų. „Valdžia nieko nedaro. Jie tik skatina paprastas veiklas, arba nesikonsultavę jas primeta. Prisižada pasodinti tris tūkstančius medžių ir tuo pat metu pasirašo kontraktą mūsų gamtos išteklių niokojimui. Šioje šalyje egzistuoja dviguba moralė, kuriai akivaizdžiai trūksta aplinkosaugos sąmoningumo“, – sako Guillermas.
Regioniniu lygiu, Lotynų Amerikos ir Karibų nacionalinių asociacijų ir NVO tinklų platforma „Mesa de Articulación“ viešame pareiškime apie sunkią situaciją Kolumbijoje ragina prezidentą I. Duque’ą gerbti esmines teises ir gerbti „Kolumbijos Konstituciją, garantuojančią socialinę teisių valstybę“. Be to, ji primena, kad „Krizės yra sprendžiamos dialogo būdu“.
O Guillermui šis momentas yra ne tik istorinis, bet ir giliai skausmingas. Jis, kaip ir visi kiti protestuotojai bei žmogaus teisių organizacijos, smerkia smurtą. Norėtų nebeiti į protestus, tačiau tuo pat metu jaučia pareigą kalbėti už tuos, kuriems to labiausiai reikia. „Čia, už ligoninės pastato, žmonės prausiasi lauke ir savo tualeto reikalus atlieka į lietvamzdžius, – sako jis. – Ieškome kovos, kuri atneštų naudos mums visiems. Visa tai yra visiems.“
Šis straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „Forus international“, įvairių pasaulio pilietinės visuomenės organizacijų tinklu. Šia iniciatyva pasakojame pokyčių visuomenėje siekiančių „Forus“ narių, aktyvistų ir organizacijų istorijas.
Vert. past.: Šis straipsnis originalo (ispanų) kalba publikuotas portale „Cronistas Latinoamericanos“ (Lotynų Amerikos kronikai) 2021 m. gegužės 11 d. Vertimas į lietuvių kalbą publikuojamas su autorių sutikimu, jį remia Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo platforma.