Daugiau kaip 700 puslapių memuaruose aprašomas A.Merkel auklėjimas Vokietijos demokratinėje respublikoje (VDR), tuo metu neįtikėtinas – kaip moteriai iš VDR – politinis Krikščionių demokratų sąjungos partijos iškilimas po Vokietijos susivienijimo ir valdžioje praleistų 16 metų laikotarpis.
Paskutiniu metu A.Merkel, kuri nuo tada, kai atsistatydino iš kanclerės pareigų, beveik nesirodo viešumoje, aktyviai reklamuoja savo memuarus. Knyga jau sulaukė kritikos, kad politikė faktiškai gina savo politinį palikimą, neanalizuodama jo klaidų – nors po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, daug kam kilo klausimų.
„Kodėl jai vadovaujant Vokietija leido didėti savo priklausomybei nuo rusiškų dujų? Kodėl ji nesustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, kuris tiesiogiai sujungė Rusiją su A.Merkel rinkėjais šiaurės rytų Vokietijoje, leisdamas dujų tranzitui aplenkti Ukrainą? Kodėl ji nevykdė kampanijos už Europos gynybos stiprinimą? Jos atsakymai yra slegiančiai šabloniški“, – rašoma britų leidinio „The Guardian“ apžvalgoje.
15min dalijasi įdomiausiomis A.Merkel knygos „Laisvės memuarai“ dalimis.
Rusija, Vladimiras Putinas ir „lūžio taškas“
Ko gero, šiuo metu aktualiausia buvusios kanclerės knygos dalis susijusi su Rusija. „The Washington Post“ atkreipė dėmesį, kad A.Merkel pakartojo ir labai išsamiai pagrindė nemažai argumentų apie Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu iki 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pirma, knygoje ji faktiškai gina buvusios „Ostpolitik“ („Rytų politikos“, kuri numatė Vokietijos federacinės respublikos (VFR) ir VDR bei socialistinės stovyklos Rytų Europos valstybių suartėjimą) principus ir tolesnę „Wandel durch Handel“ (permainų per prekybą politikos) idėją. Šie požiūriai rėmėsi prielaida, kad abipusė ekonominė priklausomybė ir glaudūs Berlyno ir Maskvos ryšiai neva galėtų padėti pažaboti agresyvų Rusijos elgesį – o tai, kaip pažymėjo „The Washington Post“, „Ukrainos atveju pasirodė esanti iliuzija“.
A.Merkel savo memuaruose rašo, kad „žvelgdama atgal“ ir „nepaisant visko“ ji vis dar mano, kad „buvo teisi“ reikalaudama „išsaugoti mūsų ([Vokietijos) ryšius su Rusija ir palaikyti ryšius per prekybinius santykius, kurie buvo netgi daugiau nei abipusė ekonominė nauda“.
Po 2014 m. Krymo užgrobimo ir Kremliaus kalbų apie „žaliuosius žmogeliukus“ V.Putinas vėliau jai prisipažino, kad melavo apie tariamą jų neprisijungimą prie Rusijos kariuomenės.
Be to, buvusi kanclerė leidžia suprasti, kad, jos nuomone, kai kurie argumentai, kuriuos Rusijos prezidentas V.Putinas išsakė savo svarbiausioje antivakarietiškoje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje 2007 m., buvo visiškai pagrįsti.
„Buvo momentų, kurių nelaikiau visiškai absurdiškais. Kaip žinome, Irake niekada nebuvo [rasta] jokių cheminio ginklo įrodymų“, – rašo ji, turėdama omenyje vieną iš oficialių JAV išsakytų invazijos į Iraką ir Sadamo Huseino režimo pakeitimo priežasčių.
Tačiau dabar A.Merkel pripažįsta, kad jos pačios požiūris į Rusijos vadovą šiek tiek pasikeitė. Dar prieš pablogėjant Vokietijos diplomatiniams santykiams su Rusija, rašo buvusi kanclerė, ji neturėjo iliuzijų dėl V.Putino noro „duoti atkirtį Amerikos pergalei Šaltajame kare“.
Plačiau komentuodama savo knygą ir santykius su V.Putinu interviu CNN metu ji taip pat atskleidė, kad po 2014 m. Krymo užgrobimo ir Kremliaus kalbų apie „žaliuosius žmogeliukus“ V.Putinas vėliau jai prisipažino, kad melavo apie tariamą jų neprisijungimą prie Rusijos kariuomenės. O 2014 m. įvykęs dalinis Donecko ir Luhansko sričių užgrobimas privertė A.Merkel suvokti, kad Rusijos prezidentas yra „taisyklių laužytojas“, kurį „reikia sustabdyti“.
„Mūsų santykiuose (su V.Putinu) akivaizdžiai įvyko lūžis, todėl turėjau labai atsargiai su juo bendrauti. Taigi (dabar) tikrai neįmanoma remtis vien susitarimais su juo – tai visiškai teisinga“, – kalbėjo A.Merkel CNN žurnalistams, brėždama paraleles su dabartine situacija. Šiuo metu ji mano, kad į derybas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo turėtų būti įtrauktos „saugumo garantijos“ oficialiajam Kyjivui.
Vis dėlto savo memuaruose A.Merkel priekaištavo visų pirma Rytų Europos lyderiams, kad jie nusprendė ignoruoti Rusiją kaip savo milžinišką kaimynę.
„Galite visa tai laikyti infantiliu ir gėdingu, galite purtyti galvą. Bet dėl to Rusija iš žemėlapio neišnyks“, – pabrėžė buvusi kanclerė.
Lemtingi sprendimai dėl Ukrainos, jos saugumo ir narystės NATO
Panašiai kaip ir dėl ekonominių ryšių su Rusija, A.Merkel savo knygoje gina savo sprendimą blokuoti veiksmų plano dėl narystės NATO suteikimą Ukrainai ir Sakartvelui 2008 metais. Pasak jos, tuo metu idėja „prastumti“ abiejų šalių narystės kelią buvo „žaidimas su ugnimi“ ir „iliuzija“.
2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo paskelbta, kad Ukraina ir Sakartvelas „taps NATO narėmis“, tačiau be jokių konkrečių perspektyvų ar veiksmų plano suteikimo.
„Buvau tvirtai įsitikinusi, kad Vladimiras Putinas neleis tam įvykti nesiimdamas jokių veiksmų, todėl maniau, kad iš tikrųjų buvo neteisinga tuo metu įtraukti tai į darbotvarkę“, – aiškino savo tuometinę poziciją A.Merkel, pridurdama, kad tuometinė Ukrainos vyriausybė ir žmonės, jos nuomone, „buvo giliai susiskaldę“. Todėl A.Merkel teigia, kad vetavusi idėją suteikti Kijevui veiksmų planą dėl narystės NATO, ji rūpinosi ne tik Ukrainos saugumu, bet ir būtinybe „didinti visos NATO veiksmingumą“.
Buvusi galingiausia pasaulio moteris savo knygoje taip pat pažymėjo, kad iki paskutiniųjų jos valdymo mėnesių V.Putinui labiausiai rūpėjo užkirsti kelią Ukrainos kursui į NATO. Nenurodydama, kada tiksliai jis išsakė tokią pastabą, A.Merkel teigė, kad V.Putinas kartą jai pasakė: „Jūs nebūsite kanclere amžinai. Ir tada jie {Ukraina} taps NATO nariais. Ir aš noriu tam užkirsti kelią“.
Tačiau vieną savo klaidą A.Merkel vis tik pripažino: santykiuose su Donaldu Trumpu ji bandė su juo bendrauti taip, tarsi jis būtų „visiškai normalus“ žmogus.
Memuaruose A.Merkel taip pat kartojo „gerai žinomus argumentus, kodėl visi (jos) sprendimai (dėl Ukrainos ir Rusijos) buvo teisingi susiklosčius aplinkybėms – iki pat Minsko susitarimų ir dujotiekio „Nord Stream 2“, – rašo Vokietijos leidinio „Die Zeit“ apžvalgininkas.
Ir nors buvusi kanclerė taip pat pateikia keletą naujų argumentų dėl negalimumo daryti įtaką Rusijai – tarkime, dėl pandemijos papildomai tapo neįmanomas tiesioginis bendravimas ir jos asmeniniai kontaktai su V.Putinu – apžvalgos „Die Zeit“ autorius tiesiogiai priekaištauja A.Merkel dėl šių argumentų nepakankamumo.
„Tai, kad Vokietija per Minsko derybas tuo pat metu išplėtė savo ekonominius santykius su Rusija ir net padidino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų (nors ir tik keliais procentais, kaip išraiškingai nurodo A.Merkel), reikalauja bent jau tam tikro paaiškinimo – jei kartu nepripažįstama rimta strateginė klaida, už kurią vokiečiai sumokėjo kainų šoku, o ukrainiečiai – sugriautais miestais ir šimtais tūkstančių žuvusiųjų“, – atkreipė dėmesį „Die Zeit" apžvalgininkas.
Padarė klaidą
Tačiau vieną savo klaidą A.Merkel vis tik pripažino: santykiuose su Donaldu Trumpu ji bandė su juo bendrauti taip, tarsi jis būtų „visiškai normalus“ žmogus.
Tačiau vėliau ji įsitikino, kad tokia vizija buvo ydinga – ypač per garsųjį 2017 m. epizodą. Tuomet D.Trumpas pirmą kartą priėmė A.Merkel Ovaliajame kabinete, tačiau per fotosesiją jis tarsi atsisakė paspausti jai ranką, nepaisant daugybės žurnalistų prašymų ir pačios kanclerės užuominų.
„Užuot stoiškai dėl to keikusis, pašnibždėjau jam, kad turėtume paspausti ranką, – rašo ji. – Vos tik šie žodžiai išskriejo iš mano lūpų, papurčiau sau galvą. Kaip galėjau pamiršti, kad D.Trumpas puikiai žinojo, ką daro... Jo elgesys turėjo suteikti žmonėms (priežastį) apie ką nors kalbėti, o aš elgiausi taip, tarsi kalbėčiau su visiškai normaliu žmogumi.“
Memuaruose A.Merkel vadina D.Trumpą „emocingu“ politiku – priešingai nei jos pačios „faktiškas“ požiūris į politinius sprendimus.
„Atrodė, kad pagrindinis jo tikslas – priversti pašnekovą jaustis kaltu [...] Kartu man susidarė įspūdis [...], kad jis taip pat stengėsi įtikti žmogui, su kuriuo kalbėjosi“, – bendravimo su D.Trumpu įspūdžius aprašė A.Merkel.
A.Merkel taip pat prisiminė, kad per pirmąjį prezidentavimo laikotarpį D.Trumpas buvo „akivaizdžiai susižavėjęs“ V.Putinu ir kad jį „žavėjo politikai, turintys autokratinių ir diktatoriškų bruožų“.
Buvusi Vokietijos kanclerė nurodė, kad po pirmųjų pokalbių su DTrumpu lėktuve pakeliui namo ji padarė išvadą, kad D.Trumpas „į viską žvelgė kaip [verslininkas] – vystytojas, kokių jis buvo prieš ateidamas į politiką“.
„Jam visos šalys buvo konkurentės, o vienos sėkmė reiškė kitos pralaimėjimą. Jis netikėjo, kad bendradarbiaujant galima padidinti visų gerovę“, – savo knygoje rašė A.Merkel.
Tai buvo pokštas, kuriuo nesiekta manęs įbauginti ar pažeminti. Mus su G.W.Bushu siejo abipusė simpatija ir mes gerbėme vienas kitą.
Ji taip pat prisipažino, kad slapta prašė popiežiaus Pranciškaus patarimo, kaip geriausiai elgtis su D.Trumpu – ypač netrukus po to, kai jis paskelbė pasitraukiantis iš Paryžiaus klimato susitarimo.
„Neminėdama pavardžių, paklausiau jo (pontifiko), kokio požiūrio jis laikytųsi dėl iš esmės skirtingų nuomonių svarbių asmenybių grupėje, – rašo A.Merkel, – Jis iš karto suprato ir tiesiog pasakė: „Lenkite, lenkite, lenkite, lenkite, bet žiūrėkite, kad tai nesugriūtų“. Man patiko šis įvaizdis.“
Apie G.W.Busho masažą ir V.Putino labradorą
A.Merkel atsiminimuose „Laisvė“ taip pat atskleidžiamos tam tikros detalės apie kai kuriuos garsiai nuskambėjusius įvykius, kuriuose ji dalyvavo.
Pavyzdžiui, buvusi kanclerė papasakojo, kaip buvo padaryta garsioji nuotrauka iš G-7 aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse (2015 m.), kurioje ji kalbasi su JAV prezidentu B.Obama.
Ji dažnai buvo naudojama siekiant iliustruoti šiltus A.Merkel santykius su 44-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu, o nuotrauka buvo laikoma dviejų „laisvojo pasaulio lyderių“ pasitikėjimu grįstų kontaktų simboliu. Iš tikrųjų šioje nuotraukoje Vokietijos kanclerė su B.Obama kalbėjosi ne apie geopolitiką, o apie didžiulės pintos kėdės, kurioje jai teko fotografuotis ankstesniame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime, dydį.
Kitu gerai žinomu momentu pirmaisiais jos darbo metais viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas spontaniškai daro A.Merkel improvizuotą pečių „masažą“, kai ji įžengė į salę, kurioje 2008 m. Sankt Peterburge vyko G-8 aukščiausiojo lygio susitikimas.
Iš reakcijos atrodė, kad kanclerei tokia „staigmena“ neatrodė pernelyg maloni, tačiau savo knygoje ji to nelaiko seksistiniu įžeidimu.
„Tai buvo pokštas, kuriuo nesiekta manęs įbauginti ar pažeminti, – prisimena ji, – mus su G.W.Bushu siejo abipusė simpatija ir mes gerbėme vienas kitą.“
Tačiau A.Merkel tebėra įsitikinusi, kad Vladimiras Putinas akivaizdžiai bandė ją įbauginti savo labradoru Connie. Per A.Merkel vizitą Sočyje 2007 m. Rusijos prezidentas įsileido šunį į kambarį, nors žinojo, kad kanclerė šių gyvūnų bijo.
„Tai buvo mažas, nedidelis bandymas „ištirti situaciją“ – kiek žmogus yra stabilus, stiprus. Tai buvo galios žaidimas“, – pokalbyje su CNN šį epizodą, kurį ji mini ir knygoje, komentavo A.Merkel.
-
Buvusi kanclerė A.Merkel memuaruose atskleidė, kokį įspūdį jai paliko V.Putinas
-
A.Merkel teisinasi dėl santykių su V.Putinu ir Ukrainos
-
A.Merkel memuaruose – V.Putino galios žaidimai ir atviri prisipažinimai apie JAV prezidentus
-
V.Putinas atsiprašė A.Merkel: „Angela, prašau man atleisti“
-
Ukrainos politikai įpykę: A.Merkel politika ir privedė prie Rusijos plataus masto agresijos
-
L.Kojala paaiškino, kodėl net po Krymo aneksijos A.Merkel mezgė santykius su Kremliumi
