Naujienų agentūra AFP informuoja, kad per šio sezono gaisrus Australijoje žuvo mažiausiai 18 žmonių, buvo sunaikinta daugiau nei 1000 namų. Australijos pareigūnams dorotis su gaisrais padeda ir kitos šalys.
Interaktyvų gaisrų žemėlapį rasite čia.
Nuo gaisrų itin kenčia ir gyvūnai. Skaičiuojama, kad liepsnos pražudė apie trečdalį koalų. Be to, gaisrų dūmai aptemdė ir už 2 tūkst. kilometrų esančios Naujosios Zelandijos dangų.
Pasak CNN, kasmet rugsėjį kylančius krūmynų gaisrus pablogino precedento neturintis karštis ir sausra. Ekspertai beda pirštu į klimato kaitą, kuri tik sustiprina gamtinių katastrofų padarinius.
Kur siaučia gaisrai?
Gaisrai siautė ar siaučia visose Australijos valstijose, tačiau Naujasis Pietų Velsas nukentėjo labiausiai.
Liepsnos nuniokojo krūmynus, miškus ir nacionalinius parkus, įskaitant Mėlynųjų kalnų.
Tokie Australijos didmiesčiai kaip Melburnas ir Sidnėjus taip pat nukentėjo: priemiesčiuose liepsnos sunaikino namus, tiršti dūmai pasiekė miestų centrus. Gruodžio pradžioje dūmai buvo tokie tiršti, kad Sidnėjuje oro kokybė buvo įvertinta kaip 11 kartų viršijanti „pavojingą“ lygį.
Kiek teritorijos išdeginta?
Pasak CNN, iš viso išdegintas daugiau nei 5,9 mln. hektarų plotas. Naujienų agentūra AFP nurodo, kad liepsnos prarijo apie 5,5 mln. hektarų teritorijos. Palyginimui – Kroatijos plotas apima 5,6 mln. hektarų, Lietuvos – 6,53 mln. hektarų.
Šiemet miškų gaisrai siautė ir Amazonijoje, kur sudegė daugiau nei milijonas hektarų. JAV valstijoje Kalifornijoje 2019-aisiais sudegė 100 tūkst. hektarų, 2018-aisiais – 404,68 tūkst. hektarų.
CNN rašo, kad gaisrai turi siaubingą poveikį Australijos laukinei gamtai ir ekologijai. Pasak Federalinės aplinkosaugos ministrės Sussan Ley, Naujajame Pietų Velse gaisrai galėjo pražudyti trečdalį koalų, buvo sunaikinta trečdalis jų buveinių.
Liepsnos apėmė ištisus miestus, kelių valstijų gyventojai prarado namus. Didžiausia struktūrinė žala padaryta Naujajame Pietų Velse – daugiausia gyventojų turinčioje valstijoje. Čia liepsnos sunaikino beveik 1,3 tūkst. namų, daugiau nei 440 buvo apgadinti ugnies.
Kodėl dega ir taip stipriai?
Gaisrų sezonas Australijoje visada pavojingas. Pavyzdžiui, per 2009-ųjų „Juodąjį šeštadienį“ Viktorijoje liepsnos pražudė 173 žmones. Tai – daugiausia gyvybių nusinešusių krūmynų gaisrų katastrofa istorijoje.
CNN atkreipia dėmesį, kad šiemet sąlygos – neįprastai sudėtingos. Pasak „The New York Times“, pastarųjų mėnesių sausra smogė produktyviausioms žemdirbystės teritorijoms, kurių dalis dabar liepsnoja.
Apskritai dabartinės sausros Australijoje – sudėtingiausios per pastaruosius dešimtmečius. Gruodį šalies Meteorologijos biuras pranešė, kad praeitų metų pavasaris buvo sausiausias istorijoje.
Praėjusį mėnesį Australijai smogė ir rekordinė karščio banga. Gruodžio 19-oji tapo karščiausia užfiksuota diena, kai vidutinė temperatūra siekė 41,9°C.
Dėl kasmetinių gaisrų kalta ne tik sausra, bet ir žaibai. Pastarieji gruodžio pabaigoje įžiebė liepsnas Viktorijos valstijos rytų Gipslando regione. Per penkias valandas liepsnos „nukeliavo“ 20 km.
Pasak CNN, Australijos krūmynų gaisrai ypatingi, nes vėjas nešioja žarijas, ir taip nauji gaisrai kyla toli nuo ten, kur kilo ankstesni. Kai kada kalti ir žmonės. Lapkritį Naujajame Pietų Velse 19-mečiui buvo pateikti kaltinimui tyčiniu gaisrų sukėlimu.
Stiprūs vėjai taip pat prisideda prie greito gaisrų plitimo. Be to, gruodį Naujajame Pietų Velse žuvo 28 metų savanoris ugniagesys, kai ant jo vėjas užvertė sunkvežimį.
Pasak ekspertų, klimato kaita sustiprino tokių gamtinių katastrofų kaip gaisrai ir potvyniai mastą bei poveikį: oro sąlygos darosi ekstremalesnės, kasmetiniai gaisrai prasideda anksčiau ir intensyviau plinta.
Kada gaisrai baigsis?
CNN rašo, kad Australijoje dar tik prasideda vasaros sezonas, paprastai temperatūra sausį ir vasarį būna dar aukštesnė. Tai reiškia, kad gaisrai gali nesibaigti dar kelis mėnesius.
