Jungtinės Karalystės vaistų priežiūros agentūra šeštadienį paskelbė, kad iš 30 žmonių, kuriems po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina susidarė kraujo krešulių, 7 mirė.
Agentūros atstovai pabrėžia, jog per anksti daryti išvadą, kad krešulius lėmė vakcina.
Kaip šeštadienį rašo CNN, iš skirtingų šalių, daugiausiai – Europos, kur naudojama pavadinimą pakeitusi „AstraZeneca“ vakcina, plaukia vis daugiau pranešimų apie kraujo krešulių susidarymą.
Kai kurios šalys skiepijimą sustabdė, o kai kuriose ši vakcina naudojama tik atskiroms gyventojų grupėms.
CNN pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus, susijusius su šia vakcina.
Kur dar tai vyksta?
Nyderlandai penktadienį paskelbė, kad sustabdė vakcinos naudojimą jaunesniems nei 60 metų asmenims.
Tai paskatino pranešimai apie kraujo krešulių susidarymą 25–65 amžiaus moterims. Šalyje panaudota apie 400 tūkst. „AstraZeneca“ dozių.
Antradienį taip pat pasielgė Vokietija. Tokių priemonių imtasi po 31 pranešimo apie smegenų venų sinusų trombozės atvejus tarp 20–63 metų amžiaus moterų.
„Reuters“ skelbė, kad fiksuotos 9 mirtys.
Vokietijoje pirmąja „AstraZeneca“ doze vakcinuota mažiausiai 2,7 mln. žmonių. Tai reiškia, kad krešulių tikimybė yra pakankamai maža.
Anot Vokietijos sveikatos ministerijos, komplikacijų vidutiniškai sukėlė viena iš 100 tūkst. vakcinos dozių. Kokios tai buvo komplikacijos bei ar jos buvo rimtos, ministerijos atstovai nedetalizavo.
Kovo 30 dienos duomenimis, šalyje mirė trys žmonės, kuriems po 3–14 dienų po skiepo buvo diagnozuoti kraujo krešuliai, mažas trombocitų skaičius ir kraujavimas. Šioje šalyje bent vienu „AstraZeneca“ skiepu buvo vakcinuoti 134 tūkst. žmonių.
„Norvegijos vaistų agentūra mano, kad yra galimas ryšys su vakcina, tačiau būtina tirti ir iki galo išsiaiškinti, kas tai lemia“, – teigiama agentūros pranešime.
Danija pranešė apie du kraujo krešulių ir trombocitų skaičiaus sumažėjimo atvejus po skiepijimo minėta vakcina. Vienas žmogus neišgyveno.
Kaip mokslininkai gali nustatyti, ar vakcina sukelia kraujo krešulius?
Vienas indikatorius yra atvejų dažnis.
Kraujo krešuliai apskritai yra dažni, tad tikėtina, kad dalyje žmonių jie gali susidaryti dėl įvairių priežasčių bet kuriuo metu.
Jei žmogus buvo paskiepytas ir jam susidarė kraujo krešulių, tai nebūtinai reiškia, kad juos sukėlė vakcina.
Po pranešimų apie kraujo krešulius „AstraZeneca“ patikino, kad krešulių atvejai tose valstybėse, kuriose naudojama ši vakcina, tarp paskiepytųjų yra dar retesni, nei šiaip jų vidutiniškai nustatoma visuomenėje.
Europos vaistų agentūra yra pabrėžusi, kad vakcinos nauda nusveria galimas rizikas.
Tam, kad atsakytų į klausimą apie vakcinų ir krešulių ryšį mokslininkai atidžiau nagrinėja po skiepo susidarančių krešulių tipus.
Smegenų venų sinusų trombozė yra reta, o mokslininkų darbą sunkina tai, kad būtent jos dažnis populiacijoje nėra iki galo nustatytas.
JK vaistų priežiūros agentūros duomenimis, iš viso 15,8 mln. žmonų yra paskiepyti bent pirmąja vakcinos doze.
Tikimybė, kad susidarys reti krešuliai yra 1,89 iš milijono.
Šioje šalyje nustatyta 30 smegenų venų sinusų trombozės ar kitokių trombozių atvejų, tad tikimybė, kad susidarys reti krešuliai yra 1,89 iš milijono.
Londono universiteto koledžo Neurologijos institute dirbantis Davidas Werringas sakė, jog smegenų venų sinusų trombozės tikimybė po šio skiepo yra itin žema ir nėra aišku, ar ji aukštesnė nei šiaip pasitaiko visuomenėje.
Jo duomenimis, minėtos trombozės JK atvejų skaičius gali būti 5–15 vienam milijonui per metus.
Tačiau jis pabrėžė, kad skaičiai yra apytiksliai, nes ši trombozė kai kuriais atvejais yra sunkiai diagnozuojama.
Mokslininkams naudingiau atidžiau pažvelgti į šių krešulių pobūdį.
Daugėja įrodymų, kad kai kuriais atvejais po vakcinacijos susidarę krešuliai turėjo neįprastų bruožų, nes kartu su jais pasireiškė trombocitopenija – kraujo plokštelių kiekio sumažėjimas.
„Tai reiškia tikimybę, kad vakcina gali būti šių retų būklių priežastimi. Tačiau mes to dar nežinome, būtina kuo greičiau tai tirti“, – teigė D.Werringas.
Ekspertai kartoja, kad nauda persveria riziką – tačiau kiek?
Jei į tai žvelgsite pasauliniu ar net šalies mastu, atsakymas vienas: daug.
Turėkite omenyje, kad JK vakcinacijos kampanija prasidėjo gruodžio 7 dieną ir iki kovo 21 dienos nustatyta 30 kraujo krešulių atvejų.
Per tą patį laiką daugiau kaip 2,5 mln. žmonių susirgo COVID-19 sukeliama liga ir 63,082 žmonės šalyje mirė nuo viruso.
Kembridžo universiteto statistikas Davidas Spiegelhalteris pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu nenukelti vakcinacijos.
Jis pabrėžė, kad net ir esant palyginti žemam sergamumui šalyje, delsiant vakcinuoti, pusei milijono 44–54 amžiaus žmonių 85-iems gresia hospitalizacija, o 5-iems – mirtis.
Pastaruoju metu pastebėtas didesnis sergamumas tarp jaunesnių žmonių. Kol kas nežinia, ar tai lemia koronaviruso atmainos.
Ar kraujo krešuliai baigsis mirtimi?
Atvejų skaičius toks mažas, kad sunku daryti išvadas dėl mirtingumo. Vokietijoje mirė devyni iš 31, Jungtinėje Karalystėje, naujausiais duomenimis, septyni.
Kraujo krešulių ekspertų grupė, kuri aiškinasi galimas krešulių susidarymo sąsajas su vakcinavimu Vokietijoje, teigia, kad kraujo krešulių susidarymas kartu esant kraujo plokštelių sumažėjimui panašus į žinomą sutrikimą – heparino sukeltą trombocitopeniją.
Sutrikimas, anot jų, išgydomas, bet tik jei greitai diagnozuojamas.
Sutrikimas, anot jų, išgydomas, bet tik jei greitai diagnozuojamas.
Tai būklė, kuri susidaro kaip pašalinis vaisto heparino poveikis. Heparinu, kaip pažymima, gydoma venų sinusų trombozė.
Pristatydamas žurnalistams ekspertų atradimus Greifsvaldo universiteto atstovas Andreas Greinacheris teigė manantis, kad tai yra reakcija į vakciną – „vakcinos sukelta protrombozinė imuninė trombocitopenija“.
Grupė ekspertų paragino medikus neskirti heparino pacientams, kuriems susidarė kraujo krešuliai, jei jie buvo skiepyti „AstraZeneca“ vakcina, nes vaistas gali pabloginti jų būklę.
