Ch.Witty, kaip ir kiti britai, stebintis, kaip dėl sparčiai vykdomos skiepijimo kampanijos Jungtinėje Karalystėje slopsta epidemija, pažymėjo, kad kai kuriais sezonais gripas pasiglemžia iki 25 tūkst. žmonių gyvybių, „bet niekas nepastebi“.
Profesoriaus teigimu, susitaikymas su faktu, kad dalis COVID-19 susirgusių žmonių mirs, neišvengiamas – esą vis tiek reikia, kad veiktų ir mokyklos, ir verslai, o piliečiai galėtų gyventi „pilnavertišką gyvenimą“.
Kalbėdamas Karališkosios medicinos mokyklos virtualiame renginyje, Ch.Witty pabrėžė, kad vyriausybė būtų priversta „suskambinti pavojaus varpu“ tik tokiu atveju, jei į šalį atkeliautų pavojinga koronaviruso atmaina – atspari dabartinėms vakcinoms ir gebanti įplieksti eksponentinį atvejų augimą.
Žmonių kantrybė turi ribas
„COVID-19 nepasitrauks. Reikia suformuluoti racionalią reakciją į tokį faktą, ir šiuo atveju aš matau didelį skirtumą tarp pandeminės aplinkos ir to, kaip mes reaguojame į sezoninį gripą“, – teigė Ch.Witty.
Jis pridūrė: „Kiekvienais metais 7–9 tūkst. piliečių miršta nuo gripo, daugelis jų – labai seni. Kartais pasitaiko prasti metai, kai nuo gripo miršta 20–25 tūkst. žmonių. Pastarąjį kartą taip buvo prieš trejus metus ir niekas nepastebėjo.
Todėl akivaizdu, kad su tuo (koronavirusu, – red.) reikės tvarkytis taip, kaip tvarkomės su gripu. Gripas yra sezoninė, pavojinga liga, pražudanti tūkstančius žmonių, ir visuomenė rado būdą su tuo gyventi.“
Profesorius pabrėžė, kad reikia stengtis, jog mirčių nuo COVID-19 būtų kuo mažiau. Bet įspėjo, jog visuomenė tikrai nenorės gyventi uždaryta vien tam, kad apsaugotų šalį nuo tokio mirčių skaičiaus, koks fiksuojamas per gripo epidemijas.
Ch.Witty: akivaizdu, kad su koronavirusu reikės tvarkytis taip, kaip tvarkomės su gripu. Gripas yra sezoninė, pavojinga liga, pražudanti tūkstančius žmonių, ir visuomenė rado būdą su tuo gyventi.
„Mes norime būti kuo arčiau nulio mirčių, bet kaip tai suderinti su kitais prioritetais? Su kuo žmonės pasiryžę susitaikyti? Praeiti metai parodė, kad galime išvis išvengti gripo, nes tai, kaip elgėmės dėl COVID-19, leido mums gyventi be gripo.
Bet jei kitą žiemą pasakysime, kad galime susitvarkyti su gripu, bet reikia keliems mėnesiams užsidaryti, manau, kad medikų bendruomenė sulauks daug visuomenės pykčio“, – kalbėjo Ch.Witty.
Ribojimų žada nebegriežtinti
Jungtinės Karalystės pastangoms sukontroliuoti koronaviruso pandemiją Ch.Witty vadovauja nuo pat praėjusių metų pavasario. Iki šiol mirė beveik 127 tūkst. COVID-19 sirgusių šalies gyventojų.
Dabar ekspertas teigia, kad būtina rasti tinkamą balansą – užkirsti kelią mirtims, bet elgtis taip, kad visuomenė valstybės taikomas priemones toleruotų.
„Reikia medicininių priemonių – vakcinų, vėliau ir vaistų. Tai reiškia, kad galėsime sumažinti mirštamumą, bet nebežalosime nei mūsų piliečių socialinės, nei jų ekonominės gerovės“, – svarstė Ch.Witty.
Jo manymu, nors visada įmanomi tokie sprendimai kaip mokyklų ar universitetų uždarymas, taip pat draudimas giminaičiams lankyti senjorus slaugos namuose, jie neleidžia žmonės gyventi „pilnavertišką gyvenimą“.
Paklaustas, ar Jungtinėje Karalystėje realu laukti naujų karantinų, jei užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti, Ch.Witty atsakė: „Ne, nemanau.“
Bet pridūrė: „Visuomenė toleruos tik tam tikrą užsikrėtimų skaičių – ne daugiau, net jei supras, kad virusas atėjus pavasariui atsitrauks. Pavojaus varpu skambinsime, jei atkeliaus nerimą kelianti viruso atmaina ir protrūkiai taps eksponentiniai.“
Atvejų gali padaugėti
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas anksčiau kovą pažadėjo, kad nuo savaitės pradžios prasidėjęs ribojimų švelninimas nebebus atšaukiamas. Kitą savaitę vyriausybė nuspręs, ar parduotuvės, kaip ir planuota, galės atsidaryti jau balandžio 12 dieną.
Naujausia statistika rodo, kad užsikrėtimų koronavirusu šalyje kiekvieną savaitę mažėja. Tiesa, B.Johnsonas įspėja, kad į Jungtinę Karalystę gali užklysti trečioji pandemijos banga, kuri siautėja Europoje.
Be to, R rodiklis (jis rodo, kiek žmonių užkrečia vienas susirgęs asmuo, – red.) kai kuriose vietovėse jau pasiekęs 1 ar net didesnis.
Dr. Anne Cori iš Londono imperinio koledžo, kurianti koronaviruso protrūkių modelius, pripažįsta, kad neaišku, kas vyks artimiausiomis savaitėmis.
B.Johnsonas įspėja, kad į Jungtinę Karalystę gali užklysti trečioji pandemijos banga, kuri siautėja Europoje.
Tačiau mokslininkė atkreipia dėmesį tai, kad šalyje dominuojanti britiška koronaviruso atmaina labai užkrečiama, todėl pataria laukti aktyvesnio epidemijos plitimo Jungtinei Karalystei išnyrant iš griežto karantino.
„Greičiausiai matysime ne tik daugiau atvejų, bet ir daugiau sunkesnių susirgimų bei mirčių. Dėl to svarbu kuo greičiau skiepyti kuo daugiau žmonių – kad naikinant suvaržymus trečioji banga būtų kontroliuojama“, – tvirtino A.Cori.
