Milane studijuojantis 24 metų amžiaus Francesco Rivabella penktadienį keliavo į gimtąjį Riečio miestą netoli Romos.
Jis – vienas iš 1,5 mln. italų, rinkimų savaitgalį priverstų grįžti į gimtuosius miestus, kurių rinkimų apygardose yra užregistruoti.
Italijoje nėra jokios kitos galimybės atiduoti savo balsą.
„Kelionė trunka apie penkias valandas – dar visai neblogai. Ir ne pernelyg brangu. Manau, kad man pasisekė. Gyvenantiems pietuose pasisekė mažiau – tam, kad grįžtų namo, jie išleidžia daugybę pinigų. Tai – neteisinga. Negi (balsavimas – red.) nėra mūsų konstitucinė teisė?“ – retoriškai klausė F.Rivabella.
Portalo GoEuro.com duomenimis, penktadienį bilietas iš pietuose įsikūrusio Bario į Milaną kainavo 64–105 eurus. Ir tai – tik į vieną pusę. Be to, kelionė traukiniu trunka 7–10 valandų.
Nuolaida naudinga ne visiems
Laikraštis „24 Ore Italia“ rašo, kad geležinkelių paslaugas teikiančios įmonės iš anksto įsigytiems bilietams rinkimų savaitgalio kelionėms taikė 60–70 proc. nuolaidą.
Pasirinkus ne pačius patogiausius kelionės laikus ir nusprendus gimtajame mieste pabūti trumpesnį laiką, kai kuriems keleiviams pavyko nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui, keliaujant Milanas–Roma–Milanas bilietų kaina sumažėjo nuo 156 iki 62 eurų.
Vis dėlto iš Sicilijos uostamiesčio Mesinos kilęs Roberto Saglimbeni rinkimų sekmadienį liks Milane, kur studijuoja teisę. Net jei 24 metų amžiaus vaikinas būtų pasinaudojęs geležinkelių nuolaidomis, kelionė namo skaudžiai kirstų per kišenę.
R.Saglimbeni: „Žinoma, kai kurie jauni žmonės nusprendžia nebalsuoti sąmoningai. Tačiau daugybei tenka susilaikyti tik todėl, kad neturi pakankamai pinigų ar laiko per dieną nuvažiuoti 2000 km. Būsima vyriausybė turi apie tai pagalvoti. Kas tai per šalis, kurioje 50 proc. jaunimo nebalsuoja?“
„Bėda ta, kad nuolaidos taikomos vien kelionėms traukiniais, kuriais gali nuvažiuoti tik iki Salerno miesto. Jis nuo artimiausio Sicilijos miesto Mesinos yra nutolęs apie 450 km. Todėl studentai, kilę iš Palermo ir kitų Sicilijos miestų, tam, kad pasiektų namus, turi važiuoti ir autobusais“, – 15min teigė R.Saglimbeni.
Į Siciliją, iš kurios kilę maždaug 50 tūkst. studentų gyvena kituose Italijos miestuose, daug patogiau keliauti oru. Vis dėlto lėktuvo bilietų kainos dar labiau neįkandamos.
„24 Ore Italia“ skaičiavimais, penktadienį vakare skrendant iš Pjemonto į Palermą būtų tekę sumokėti mažiausiai 197 eurus. Kelionė atgal būtų atsiėjusi dar 163 eurus.
R.Saglimbeni teigimu, Italijoje veikia judėjimas „Iovotofuorisede“, kurio tikslas – įtikinti parlamentą suteikti galimybę balsuoti ir kitose rinkimų apygardose. Tačiau judėjimas nėra itin didelis.
„Žinoma, kai kurie jauni žmonės nusprendžia nebalsuoti sąmoningai. Tačiau daugybei tenka susilaikyti tik todėl, kad neturi pakankamai pinigų ar laiko per dieną nuvažiuoti 2000 km. Būsima vyriausybė turi apie tai pagalvoti. Kas tai per šalis, kurioje 50 proc. jaunimo nebalsuoja?“ – retoriškai klausė R.Saglimbeni.
Tiesa, jaunieji italai šią problemą galėtų išspręsti gana lengvai – prisiregistruoti tame mieste, kuriame gyvena. Vis dėlto jaunimas neskuba to daryti.
„Niekas nenori atlikti šios procedūros, nes nėra tikri, kuriam laikui jie čia apsistoja, į kokį miestą persikels vėliau. Nesinori persiregistruoti kiekvieną kartą keičiant gyvenamąją vietą“, – pasakojo F.Rivabella.
Anot F.Rivabellos, dabartinė sistema – gerokai atgyvenusi. „Niekam ji nebėra patogi. Turėtumėme pasitelkti informacines technologijas, leidžiančias balsuoti tame mieste, kuriame studijuojame arba dirbame“, – 15min sakė jis.
Tuo tarpu R.Saglimbeni tikina persiregistruoti nenorintis dėl paprastos priežasties – jam rūpi gimtojo miesto politika: „Noriu rinkti Mesinos merą. Jei prisiregistruosiu Milane, nebebūsiu mesinietis.“
Rūpi migracija, nori pokyčių
Pastaruoju metu Italijos žiniasklaidoje ir politikų lūpose netyla kalbos apie nuo 2015-ųjų į šalį plūstančius nelegalius migrantus iš Afrikos.
Todėl nenuostabu, kad apklausose pirmauja tokios migrantų krizę radikaliais būdais suvaldyti žadančios partijos kaip populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ir skandalingojo Silvio Berlusconi vadovaujama „Pirmyn, Italija“.
Kai kurie analitikai įspėja pastebintys šalyje pamažu atgimstantį fašizmą. Pavyzdžiui, vasario pradžioje Mačeratos miestelyje 28 metų Luca Traini iš važiuojančio automobilio pašovė šešis juodaodžius.
Po incidento paaiškėjo, kad užpuolikas 2017-aisiais kaip prieš migrantus pasisakančios partijos „Šiaurės lyga“ kandidatas nesėkmingai dalyvavo savivaldos rinkimuose.
Migrantų krizę kaip vieną didžiausių šalies problemų įvardijo ir 15min kalbinti jaunieji italai.
„Migracija turbūt yra didžiausias iššūkis šalyje. Tai – realybė, su kuria mums reikia susitvarkyti. Nepriimtina, kad žmonės miršta Viduržemio jūroje. Kita vertus, imigracija nesustos tol, kol Afrika yra naikinama, o jos ištekliai vagiami.
A.Cadeddu: „Esame žmonės, todėl privalome jiems padėti. Šiuo metu Italijoje vyrauja neapykanta, vis labiau plinta rasizmas.“
Mes, ES ir Italija, demonstruojame, kad nežinome, kaip su jais (migrantais – red.) elgtis. Neturime žmogiškųjų ir ekonominių išteklių. Imigracija kelia problemų, nes niekas nežino, ką su tais žmonėmis daryti. To nežino ir patys imigrantai. Jei leisime jiems dykinėti, jie pradės pardavinėti narkotikus ir vogti. Tas pats galioja ir italams“, – teigė F.Rivabella.
Apie imigrantus kalba ir 28 metų amžiaus studentė Antonella Cadeddu. „Esame žmonės, todėl privalome jiems padėti. Šiuo metu Italijoje vyrauja neapykanta, vis labiau plinta rasizmas“, – 15min sakė ji.
Tiesa, nors mergina pasižymi humanišku požiūriu į migrantus, ji savo balsą ketina atiduoti už „Penkių žvaigždučių judėjimą“.
„Mums reikia kažko naujo, kadangi senosios politinės partijos nedirba žmonėms. Tų politikų tikslas – įgyti daugiau galios, tapti įtakingesniems ir turtingesniems. Galbūt naujas judėjimas galės ką nors pakeisti“, – spėliojo A.Cadeddu.
Panašiai mano ir R.Saglimbeni, didžiausiu iššūkiu įvardijęs italų nesidomėjimą politika.
„Problema neturės sprendimo tol, kol partijos negrįš prie žmonių. Be to, italai neskaito knygų ar laikraščių, todėl nieko nežino apie savo šalį“, – teigė jis.
