V.Kara-Murza, kuriam yra 35-eri, pasijuto blogai traukinyje, grįždamas į Maskvą iš Tverės miesto, kur pristatė filmą apie buvusį Rusijos premjerą, 2015 metais nušautą Borisą Nemcovą, rašo „The Daily Beast“.
„Jis dar juokavo apie Sibirą“, – prasitarė vienas aktyvisto bičiulis.
Atrodo, kad V.Kara-Murza negalvojo, jog gali pasiligoti rimtai ir atsidurti ligoninėje. O svarbiausia, kad simptomai kone visiškai tokie pat katastrofiški kaip 2015 metų gegužę, kai jis, kaip įtariama, buvo apnuodytas.
Šiuo metu opozicionieriaus būklė stabilizuota, bet išlieka kritinė. Jis laikomas dirbtinai sukeltoje komoje.
Kas nutiko? Medikai kol kas nenustatė staigaus V.Karos-Murzos susirgimo priežasčių. Ir nors jo advokatas Vadimas Prochorovas kalba apie panašius simptomus, aktyvisto tėvas jau pareiškė, kad medikai nemano, jog įtariamas apnuodijimas.
„Tiesiog apnuodijimas prieš dvejus metus nepraėjo be pasekmių. Mano sūnaus sveikata susilpnėjo“, – sakė opozicionieriaus tėvas, taip pat Vladimiras Kara-Murza.
Medikai kaltino patį aktyvistą
O prieš dvejus metus V.Kara-Murza buvo ką tik sugrįžęs iš gana nuobodžių pietų Maskvoje su kitu opozicijos atstovu iš liberalios Liaudies laisvės partijos (PARNAS).
Aktyvistas staiga pradėjo prakaituoti, ėmė svaigti galva, jį supykino. Galiausiai V.Kara-Murza neteko sąmonės. Iš pradžių – klaidingai – manyta, kad sutriko širdies veikla, tad maždaug savaitę vyro būklė vis blogėjo.
Nustojo veikti jo plaučiai, kepenys, inkstai ir širdis, patino smegenys. Medikai jo šansus išgyventi vertino vos 5 proc. V.Karos-Murzos bendražygis Borisas Nemcovas prieš tris mėnesius buvo nušautas prie Kremliaus – nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.
Medikai Maskvoje anuomet sutiko, kad V.Kara-Murza iš tiesų apsinuodijo, bet teigė, jog dėl to buvo kaltas jis pats. Esą vyras padaugino citalopramo – antidepresanto, kurį jis iš tikrųjų vartojo jau daug metų.
2015 metų gegužę nustojo veikti V.Karos-Murzos plaučiai, kepenys, inkstai ir širdis, patino smegenys. Medikai jo šansus išgyventi vertino vos 5 proc.
Nors tokią teoriją iškart pasičiupo Kremliui palankus portalas „LifeNews“, taip pat siejamas su Rusijos žvalgyba, kiti nepriklausomi medicinos ekspertai šia versija iki šiol abejoja.
V.Karos-Murzos žmona Jevgenija tada atkreipė dėmesį į tai, kad rusai medikai nenorėjo atlikti išsamių toksikologinių tyrimų ir priešinosi planams perduoti kraujo, šlapimo bei kitokius mėginius užsienio specialistams.
„Mano sūnus prieš tai buvo visiškai sveikas, jo nekamavo jokie chroniški sutrikimai. Akivaizdu, kad jis buvo apnuodytas. Kas tai galėjo padaryti, nežinome“, – teigė ir aktyvisto tėvas.
Rusija – ne snieguota Nigerija
Kaip rašo „The Daily Beast“, spėti tikrai galima, o greičiausiai – ir pataikyti. Taip jau nutinka, kad Kremliaus ir V.Putino kritikai vis pavartoja mirtinų dalykų – nuo dioksino (buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka) ir polonio (Aleksandras Litvinenka) iki gėlių žudikių (iš Rusijos pabėgęs Aleksandras Perepiličnis).
V.Putiną su staigia V.Karos-Murzos liga susiejo ir politikai Vašingtone – apie paslaptingą sunegalavimą parašė respublikonų senatoriai Johnas McCainas ir Marco Rubio.
V.Kara-Murza tikrai galėjo pelnyti Maskvos nemalonę. Jis – tarptautinis aktyvistas, anksčiau dirbęs žurnalistu Vašingtone veikusioje rusakalbėje televizijoje „RTVi“, rašęs „World Affairs Journal“.
V.Putiną su staigia V.Karos-Murzos liga susiejo ir politikai Vašingtone – apie paslaptingą sunegalavimą parašė respublikonų senatoriai Johnas McCainas ir Marco Rubio.
Jis dirbo ir Modernios Rusijos institute Niujorke, o tuomet grįžo į Rusiją, kur prisijungė prie 2013 metais iš kalėjimo paleisto Michailo Chodorkovskio organizacijos „Atvira Rusija“.
Geras V.Karos-Murzos bičiulis – „The Daily Beast“ žurnalistas Michaelas Weissas. Pastarojo teigimu, su rusu jis sutaria puikiai, o daugiausia ginčijasi dėl kalbos.
V.Karai-Murzai esą labai nepatinka, kai žurnalistai, turėdami omenyje V.Putiną ar valdantįjį režimą, tiesiog naudoja žodį „Rusija“.
Jį siutina Vašingtone paplitusi idėja, esą istoriškai taip jau susiklostė, kad Rusija buvo, yra ir išliks „snieguota Nigerija“ ar „Aukštutinė Volga su branduoliniu ginklu“. V.Kara-Murza smerkė tokį požiūrį, kurį lemia neišmanymas.
Rusas nuolat klausia, kodėl gi Rusija negali turėti pilietinės visuomenės, demokratijos ir įstatymų viršenybės? Po Sovietų Sąjungos griūties visa tai egzistavo, kad ir labai trumpai.
M.Weissas matėsi su V.Kara-Murza Vašingtone keli mėnesiai po jo kančių ligoninėje 2015 metais: „Jis atrodė numetęs 40 kilogramų ir galėjo vaikščioti tik remdamasis lazda.“
Rusas, kalbėdamas su draugu amerikiečiu, neabejojo, kad jį nunuodyti paliepė vadinamieji silovikai – režimo Kremliuje milžinai iš saugumo tarnybų.
„Jis žadėjo grįžti į Maskvą. O kai paklausiau, ar jis dėl to tikras, jis atsakė: „Ką aš čia (Amerikoje – red. past.) galiu padaryti? Svarbiausia – šviesti rusus apie jų šalį ir kokia ji gali būti, nes vėliau užaugs karta, kuri nesupras laisvės koncepcijos“, – rašo M.Weissas.