Rusijos leidinys RBC, remdamasis Rusijos prezidento administracijai „artimais“ šaltiniais, antradienį skelbė, kad vakare į Rusijos gyventojus kreipsis prezidentas V.Putinas. Buvo teigiama, kad savo kalboje jis daugiausia dėmesio skirs „referendumams“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos.
Tuo metu „Kommersant“ rašė, kad į rusus kreipsis ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurio kalba gali būti susijusi su galimu mobilizacijos į Rusijos kariuomenę paskelbimu.
Kalbos buvo laukiama 21 val. Maskvos laiku. Dar prieš šį laiką JAV paskelbė turinti informacijos, kad Rusija galimai rengiasi mobilizacijai.
„Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose paskelbė Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Tačiau nei apie galimą mobilizaciją, nei apie referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose V.Putinas nepasisakė.
Antradienį prieš 23 val. Lietuvos laiku Rusijos leidinys lenta.ru paskelbė, kad Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas jau nebeatsiliepia į skambučius.
Pasirodė vis daugiau pranešimų, kad V.Putino kalba atidedama, ji turėtų būti transliuojama trečiadienį.
Kremliaus ruporai „Pirmasis kanalas“ ir RT taip pat nebeskelbė, kad bus transliuojama V.Putino kalba.
„YouTube“ platformoje paskelbta nuoroda, kurioje turėjo būti transliuota kalba, buvo ištrinta.
Kuriuo metu Rusijos prezidento kreipimasis bus transliuotas trečiadienį – neskelbiama. Tačiau leidinys „Forbes“, remdamasis šaltiniais Kremliuje, skelbia, kad įrašyta kalba bus transliuojama trečiadienį, kai „pabus Tolimieji Rytai“.
Rengs referendumus
Maskvos remiami separatistai Ukrainos rytiniame Donbaso regione antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.
Pasak pareigūnų ir naujienų agentūrų, balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį. Pranešama, kad tomis pat dienomis „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusios gali įvykti ir okupuotose Chersono bei Zaporižios sričių teritorijose.
Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
Antradienį rusų kariuomenės užimtos Ukrainos pietinės Chersono srities pareigūnai taip pat paragino Maskvos primestą valdžią surengti balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.
Vakarai smerkia
Jungtinės Valstijos, Vokietija, NATO ir Prancūzija antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų.
„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.
J.Sullivanas teigė, kad „referendumai“ ir pranešimai apie Rusijos planus pašaukti daugiau karių atspindi pastarojo meto Maskvos nesėkmes kare, Ukrainos kariuomenei išlaisvinus didelius teritorijos plotus.
„Tai nėra savimi pasitikinčios šalies veiksmai. Tai nėra jėgos veiksmai, yra priešingai“, – sakė JSullivanas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.
„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O.Scholzas žurnalistams.
O.Scholzas aneksinius referendumus pavadino Rusijos, kuri įsiveržė į Ukrainą, „dalimi imperialistinės agresijos ketinimų“.
„Rusija privalo išvesti savo karius“, – sakė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė Rusijos primestos valdžios planus rengti aneksinius referendumus, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija.
„Fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio. Tai dar viena Putino karo eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Stoltenbergas.
„Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir padidinti paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas planuojamus „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose pavadino „parodija“.
„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – sakė jis žurnalistams JT Generalinėje Asamblėjoje ir pavadino tai „nauja provokacija“, kuri „neturės jokios įtakos mūsų pačių pozicijai“.
Žurnalistams jis sakė, kad bet koks balsavimas už aneksiją būtų teisiškai beprasmis.
„Pati idėja rengti referendumus regionuose, kuriuose vyksta karas, kuriuose vyksta bombardavimai, yra cinizmo viršūnė“, – sakė E.Macronas.
