JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry paskelbė, kad žadama atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija sprendžiant įvairias tarptautinio saugumo problemas. Tai – reikšmingas žingsnis abiejų šalių santykiuose, kurie yra įtempčiausi nuo pat Šaltojo karo pabaigos.
Tačiau diskusijoje apie Rusiją ekspertai – „New Yorker“ redaktorius Davidas Remnickas, žurnalistė ir rašytoja Masha Gessen, Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas, buvęs JAV iždo departamento pareigūnas Rogeris Altmanas – kalbėjo žymiai griežtesniu tonu. Visi dalyviai laikėsi nuomonės, kad V.Putino veiksmai Ukrainoje gali būti žymiai didesnių teritorinių ambicijų įgyvendinimo pradžia.
Manau, kad tai V.Putiną daro ypač pavojingu – jis nėra protingas, nėra talentingas žmogus. Jis yra vidutinybė, – pareiškė Masha Gessen.
Knygos „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“ autorė M.Gessen teigė, kad Borisas Jelcinas atstūmė visus žmones, kurie turėjo bent kiek proto, ir galiausiai jis liko apsuptas beveidžių žmonių. „V.Putinas buvo vienas jų. Manau, kad tai V.Putiną daro ypač pavojingu – jis nėra protingas, nėra talentingas žmogus. Jis yra vidutinybė“, – pareiškė ji.
Baltijos šalims – grėsmė
Dalyviai perspėjo, kad Rusijos vadovas netrukus gali mėginti savo įtaką įtvirtinti Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Jos jau spaudžiamos, – sakė M.Gessen, kuri 2012 m. išleido knygą apie V.Putiną. – Tai yra vieta, kur jis gąsdina savo branduoliniais ginklais, ir čia jis planuoja pagauti NATO blefuojant.“
V.Putinas rugsėjo mėnesį tarsi tarp kitko priminė, kad Rusija turi galingą branduolinį arsenalą – po to, kai NATO apkaltino Kremlių siunčiant savo karius į Ukrainą. Jis taip pat pareiškė, kad jeigu norėtų, per dvi dienas Rusijos kariai galėtų atsidurti Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Vakarai tokią jo retoriką pamėgino atremti savąja – Barackas Obama nuvyko į Taliną, kur pažadėjo, kad Baltijos šalys daugiau niekada nepraras savo nepriklausomybės.
Tačiau diskusijos dalyviai skeptiškai žiūrėjo į Vakarų pažadus nedelsiant ginti Baltijos šalis, jeigu jas imtų pulti Rusija. Jų nuomone, V.Putinas be galo nori viešai sugėdinti NATO ir parodyti, kad tai – tik simbolinis aljansas.
G.Kasparovas teigė, kad V.Putinas NATO gali bandyti pažeminti pasinaudodamas taktika, kurią jis vykdė Kryme. Jo manymu, Rusija ne tiesiog atsiųstų savo kariuomenę, o mėgintų sukurti kažkokius darinius, kurie būtų prorusiški ir kurie keltų neramumus Baltijos šalyse. Tuomet Rusija galėtų imtis „įtikinamo neigimo“ (angl. „plausible deniability“) ir pradėti karinius veiksmus kaip atsaką į tai, kas vyksta Baltijos šalyse – tokiu atveju NATO valstybėms būtų sunku tai vadinti karine invazija.
G.Kasparovas teigė, kad V.Putinas NATO gali bandyti pažeminti pasinaudodamas taktika, kurią jis vykdė Kryme.
D.Remnickas sutiko, kad V.Putino planuose – scenarijus Baltijos šalyse, kuris primena Krymą. Jis pridūrė, kad Rusijos įsiveržimas į regioną nebūtų toks, koks 1968 m. buvo Čekoslovakijoje.
„Rusija turi gilias tradicijas dėl šių įmantrių provokacijų. Tai neatrodys kaip Čekoslovakijoje 1968 m. Tūkstančiai tankų nekirs Baltijos šalių sienų. Operacija Kryme, žvelgiant iš karinės žvalgybos pusės, buvo tiesiog nuostabi. Nuostabi“, – sakė „New Yorker“ redaktorius.
Tačiau didžiausią nerimą ekspertams kelia – V.Putinas yra neprognozuojamas. Jie visi sutarė dėl vieno – galutinis jo tikslas yra išlikti valdžioje. Jeigu tą pasiekti jam padės keliamas triukšmas Baltijos šalyse, tuomet labai tikėtina, kad V.Putinas to ir imsis.
„Mes kalbame apie žmogų, kuris neturi plano. Mes stengiamės išsiaiškinti, koks jo planas, bet jis jo tiesiog neturi, – mano M.Gessen. – Jis mato galimybes. Baltijos šalys – viena jų, jis apie tai svarsto. Vieną rytą jis paprasčiausiai gali atsikelti ir to imtis.“
V.Putinas tiki, kad Vakarai sumirksės pirmi
Jis mato galimybes. Baltijos šalys – viena jų, jis apie tai svarsto. Vieną rytą jis paprasčiausiai gali atsikelti ir to imtis, – mano M.Gessen.
Diskusijoje buvo aptariamas ir Vakarų švelnėjimas sankcijų Rusijai atžvilgiu. G.Kasparovo nuomone, jų atšaukimas arba švelninimas tik padrąsintų V.Putiną tolimesniems žingsniams – tiek Ukrainoje, tiek kitur.
Dabartinę V.Putino politiką G.Kasparovas apibūdino fraze iš serialo „Sostų karai“ – „žiema ateina“. Jis teigė, kad V.Putino nuomone, Rusija turi kozirį – vėstančius orus, kurie privers Europą pergalvoti santykius su Rusija, nes jai reikės Rusijos dujų ir naftos.
G.Kasparovo teigimu, dabar yra kritiškai svarbu, kad Europos sankcijos Rusijai išliktų.
Rusijos opozicijos politiko nuomone, didžiausias pavojus V.Putinui dabar kyla viduje – jis jaučia didžiausią spaudimą iš Rusijos elito ir oligarchų, kurių dauguma yra jo draugai, ir kuriuos paveikė JAV ir ES sankcijos.
„Jis tiki, kad europiečiai sumirksės pirmi. V.Putinas galvoja, kad visa tai – laikina. Aš manau, kad jeigu Vakarai parodys silpnumą, tai tik paskatins V.Putiną eiti pirmyn“, – sakė G.Kasparovas.
