Pirmadienį pirmą kartą per dešimtmetį V.Putinas kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją ir paragino sudaryti plačią JT remiamą koaliciją kovai su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS), o vėliau sėdo prie derybų stalo su savo oponentu, JAV prezidentu Baracku Obama.
Po šių derybų Kremliaus vadovas sakė, kad derybos buvo „konstruktyvios, dalykiškos ir stebėtinai atviros“.
Pusantros valandos trukęs pokalbis buvo pirmasis oficialus šalių lyderių susitikimas akis į akį po beveik dvejų metų pertraukos. Jis įvyko B.Obamai pripažinus, kad jis pasirengęs bendradarbiauti su Rusijos lyderiu, kad būtų išspręstas kruvinas konfliktas Sirijoje.
Rusija sugrįžo politinį žaidimą, pasiuntusi į Siriją savo karius bei naikintuvus ir taip pakursčiusi Vakarų nerimą, kad jos kariai ten gali įsitraukti į kovą, prisijungę prie seno Maskvos sąjungininko, prezidento Basharo al Assado armijos.
Kremlius griežtai atmetė Vakarų ir įtakingų regiono valstybių, tokių, kaip Turkija bei Saudo Arabija, reikalavimus dėl skubaus B.al Assado pasitraukimo iš valdžios, ir tvirtina, kad JAV vadovaujamos koalicijos narės turi suvienyti su juo savo jėgas, kad sutriuškintų didesnį blogį – „Islamo valstybę“.
Po susitikimo V.Putinas neslėpė, kad jam malonu, jog B.Obama sutiko su tuo, kad Rusija turi dalyvauti diskusijoje, ir sakė: „Manau, esama galimybės kartu dirbti dėl bendrų problemų.“
Tačiau, kaip pažymėjo vienas Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas, nors abu lyderiai sutarė, kad Sirijoje turi vykti politinės pereigos procesas, jų nuomonės kardinaliai išsiskyrė dėl B.al Assado vaidmens.
„Manau, rusai tikrai supranta, kaip svarbu, kad Sirijoje būtų rastas politinis sprendimas ir vyktų procesas, kurio metu būtų siekiama to politinio sprendimo“, – sakė pareigūnas.
„Mūsų nuomonės išsiskiria dėl to, koks turėtų būti to proceso rezultatas“, – pridūrė jis.
Parodydamas, kad ant kortos pastatyta daug, JT vadovas Ban Ki-moonas sakė, kad jei Vašingtonui ir Maskvai pavyktų pasistūmėti į priekį ieškant būdų užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį konfliktą Sirijoje, tuomet galima būtų tikėtis pažangos.
Nors dėl V.Putino kalboje dominavusios Artimųjų Rytų temos dėmesio centre buvo Sirija, amerikiečiai stengėsi pabrėžti, kad B.Obama neleis Rusijos lyderiui išsisukti dėl Ukrainos po to, kai jis faktiškai sužlugdė ryšius su Vakarais, aneksuodamas Krymo pusiasalį ir kurstydamas separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose.
Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas sakė, kad pirmoje B.Obamos ir V.Putino susitikimo dalyje daugiausia buvo kalbama apie Ukrainą, ir prezidentas savo kalboje vėl pliekė Rusiją dėl kišimosi į kaimyninės valstybės reikalus.
Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas sakė, kad pirmoje B.Obamos ir V.Putino susitikimo dalyje daugiausia buvo kalbama apie Ukrainą, ir prezidentas savo kalboje vėl pliekė Rusiją dėl kišimosi į kaimyninės valstybės reikalus.
Vis dėlto kalba Jungtinėse Tautose leido V.Putinui nustumti Ukrainos klausimą į antrą planą. Jis pasistengė nepastebėti, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prieš Kremliaus lyderio kreipimąsi į Generalinę Asamblėją paliko posėdžių salę.
„Nepastebėjau, kad Ukrainos prezidentas nedalyvavo, kai sakiau kalbą“, – pareiškė žurnalistams V.Putinas ir pridūrė, kad „man iš principo tai nebuvo labai svarbu, kad dalyvautų visi be išimties. Juo labiau tiems, kam tai ir neįdomu, neturi ten dalyvauti“.
Po savo susitikimo su B.Obama jis dar kartą pabrėžė, kad Rusijos „tiesiog neįmanoma“ išstumti iš pasaulinės scenos.
„Mes nuo pat pradžios kalbėjome, kad sankcijų politika, izoliacija – jis apskritai dabartiniame pasaulyje neveiksminga, ir tikslai jos paprastai nėra pasiekiami. Tokios šalies kaip Rusija atžvilgiu tai tiesiog neįmanoma“, – sakė V.Putinas.
„Pakanka pažiūrėti kad ir į žemėlapį“, – pridūrė jis.