Dar prieš kelis mėnesius buvo nesunku susidaryti įspūdį, kad Rusija ir Turkija gali stoti į karą. Mat pernai lapkritį turkų naikintuvai prie pat šalies sienos su Sirija numušė rusų karo lėktuvą.
Kremliaus reakcija buvo nuožmi – lėktuvo numušimas buvo palaikytas kone asmeniniu Vladimiro Putino įžeidimu. Buvo nutraukti turistiniai skrydžiai į Turkiją, o valstybinės televizijos ėmė kone be perstojo transliuoti kaltinimus Ankarai dėl pagalbos vadinamajai „Islamo valstybei“.
Tačiau liepos 26-ąją Turkijos ambasadoje Maskvoje atmosfera buvo visiškai kitokia. Į Rusiją po žlugusio perversmo turkai atsiuntė vicepremjerą Mehmetą Simseką, kuris dėkojo šeiminimkams už pagalbą neleidžiant įgyvendinti sąmokslo.
O rugpjūčio 9-ąją Sankt Peterburge susitiks ir patys V.Putinas bei R.T.Erdoganas.
Akivaizdu, kad dvišaliai santykiai gerėja. Tačiau ar tikrai Turkijos ryšių su Vakarais sąskaita?
Prisiminė dvišalius projektus
M.Simsekas buvo aukščiausio rango Turkijos pareigūnas, apsilankęs Maskvoje nuo praėjusių metų lapkričio, kai po lėktuvo numušimo tarp šalių kilo diplomatinis konfliktas.
Abiejų šalių valstybinė žiniasklaida, tvirtai kontroliuojama tiek V.Putino, tiek R.T.Erdogano, dabartinį santykių atšilimą aiškina paprastai.
Kitą dieną po bandymo surengti perversmą V.Putinas asmeniškai paskambino R.T.Erdoganui, pareiškė užuojautą dėl žmonių žūties ir susitarė dėl susitikimo.
Nors R.T.Erdoganas Rusijos prezidento dėl incidento Turkijos ir Sirijos pasienyje atsiprašė dar gerokai prieš bandymą surengti perversmą, būtent Kremliaus staigi reakcija į liepos 15-osios įvykius esą labiausiai sužavėjo turkus.
„Liepos 15-oji Turkijos vyriausybei tapo proga susiskaičiuoti draugus ir priešus. Vakarų sąjungininkų reakcija buvo atsargi, o Ankaroje tai buvo įvertinta kaip dvilypumas. O Rusija ir Iranas iškart pasiūlė tvirtą paramą ir pasmerkė prie pučo prisijungusių kariškių veiksmus.
Kitą dieną V.Putinas asmeniškai paskambino R.T.Erdoganui, pareiškė užuojautą dėl žmonių žūties ir susitarė dėl susitikimo. Turkija nusivylė JAV ir Europos Sąjunga“, – rašė net liberalus dienraštis „Hurriyet“.
Todėl turbūt nenuostabu, kad M.Simsekas paskelbė, jog Turkija nori „dar geresnių santykių su Rusija nei iki lapkričio“.
Jau Maskvoje jis su Rusijos vicepremjeru Arkadijumi Dvorkovičiumi aptarė ir dujotiekio „Southstream“ projektą, ir atominės jėgainės Akuju vietobėje projektą, ir sankcijas maistui, ir vizų apribojimus. Visa tai ir dar daugiau aptars ir V.Putinas su R.T.Erdoganu.
Įspraudė Ankarą į kampą?
Kas vyksta? JAV Hudsono instituto analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad Turkijos ir Rusijos suartėjimas labai pavojingas Vakarams. Jis netgi įtaria, kad Rusija nešvariais veiksmais įspraudė Turkiją į kampą.
Marius Laurinavičius: „Vladimiras Putinas Recepui Tayyipui Erdoganui visada buvo pavyzdys ir mokytojas.“
„Man tai buvo visiškai netikėta, bet dabar galiu pasakyti, kad Erdoganas yra „pakabintas“ rusų. Viskas – prognozuoju, kad Turkija per 5-7 metus oficialiai pasitrauks iš NATO.
Ne tik dėl Rusijos, bet ir dėl vidinių priežasčių. Erdoganui nėra kitos išeities kaip tik remtis tuo tamsiausiu islamizmu – bet tuomet iškyla problemos su Vakarais.
O Putinas Erdoganui visada buvo pavyzdys ir mokytojas. Dabar jau aiškėja, kad lėktuvo numušimas buvo nesuderintas su Erdoganu, ir sprendimą priėmė kariškiai, norėdami atstatyti balansą. Tuo metu Erdoganas galėjo tik kalbėti agresyviai, bet vos radęs progą jis pradėjo atkurti santykius su Rusija“, – svarstė M.Laurinavičius.
Jam įtartina, kad kitą dieną po žinios apie R.T.Erdogano atsiprašymo dėl lėktuvo numušimo džihadistai surengė išpuolį Stambulo Atatiurko oro uoste.
„Tą parodomąjį sprogdinimą surengė rusai. Kad visi Kaukazo džihadistai yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai, jau seniai aišku. Rusai niekada nedaro tokių dalykų savo rankomis. Jie tarsi pasakė turkams: „Žiūrėkit, štai. Jei norite taikytis, puiku, bet pažvelkite, ką mes jums galime padaryti“.
Be to, jau kalbama, kad ne patys turkai sustabdė perversmininkus, o Rusijos specialiosios pajėgos.
Niekas manęs neįtikins, kad, kaip dabar teigiama, rusai apie perversmą sužinojo likus 5 minutėms iki jo pradžios.
Ne, rusai žinojo apie sąmokslininkų planus, leido prasidėti perversmui, parodė, kas gali įvykti. O tada, kai dar buvo galima sustabdyti perversmą, kreipėsi į Erdoganą ir kilniaširdiškai jam padėjo“, – savąją teoriją dėstė M.Laurinavičius.
Norėjo išvengti izoliacijos
Bet kokiu atveju atrodo, kad taikymasis vyksta visu greičiu – bent jau tokia retorika. Ar turkai įkliuvo į rusų pinkles, galima spėlioti. Vis dėlto dar reikia palaukti, kad būtų galima įsitikinti, ar veiksmai atitinka žodžius.
„Praktikoje net gražioms draugystėms reikalingos taisyklės. O šiuo atveju Rusija pagal taisykles žais tik tokiu atveju, jei gaus svarbesnio partnerio vaidmenį. Kol kas panašu, kad V.Putinas laimėjo konfliktą su R.T.Erdoganu“, – teigė Rusijos politologas Vladimiras Frolovas.
„R.T.Erdoganas triumfuoja namuose, bet visame regione jam nepasisekė. Jis yra priverstas tolti nuo Vakarų“, – pritarė Užsienio ir gynybos politikos tarybos vadovas Fiodoras Lukjanovas.
Kurdai siekia autonomijos, tačiau Turkija jų kovotojus vadina teroristais.
Iš Turkijos šiuo metu kyla JAV vadovaujamos kovos su „Islamo valstybe“ koalicijos karo lėktuvai. Tačiau Ankara neslepia nepasitenkinimo dėl to, kad Vašingtonas bendradarbiauja su Sirijos kurdais, veikiančiais ir Turkijoje.
Pastarieji savo ruožtu siekia autonomijos, tačiau Turkija kovotojus vadina teroristais.
Beje, lapkritį turkams numušus rusų lėktuvą, su kurdais ėmė flirtuoti ir Maskva. Rusija net pradėjo tiekti ginklus Sirijos kurdams. Tai – amerikiečių ir rusų parama kurdams – R.T.Erdoganui buvo košmariškas scenarijus.
Kaip rašo „The Moscow Times“, būtent todėl Turkijos prezidento režimas atlyžo ir panoro vėl draugauti su rusais.
NATO pagalba reikalinga
Žinoma, V.Putinas ir jo režimas greičiausiai mato „langą“ suvilioti R.T.Erdoganą – ypač dėl to, kad Vakarai nėra patenkinti pastarųjų savaičių valymais. Turkijoje uždaromi universitetai, žiniasklaidos priemonės, areštuojami kariškiai, akademikai, žurnalistai.
Bet ar Kremlius tikrai gali daug padaryti? Vakarai aštresnius priekaištus pasilaikys sau, be to, NATO, kurio narė yra Turkija, yra pripratusi prie perversmų Ankaroje. Nuo 1952 metų, kuomet Turkija tapo Aljanso nare, šalyje įvyko penki kariniai perversmai.
Žinoma, užmerkti akis stebint R.T.Erdogano elgesį galbūt nėra moralu, tačiau Vakarai tiesiog neturi geresnio pasirinkimo.
„Galima arba reaguoti pragmatiškai, susitaikyti su Erdogano veiksmais ir išgirsti skundus dėl neveikiančios vertybėmis paremtos politikos, arba prarasti itin svarbų partnerį tiek gynybos, tiek migracijos srityse.
Putinas, kuris niekada neteigė, kad užsienio politikoje remiasi vertybėmis, tuomet galėtų tiesiog nuosekliai drąsinti turkus, o pats įsitaisyti atokiau ir stebėti, kaip Vakarai įklimpsta chaose“, – teigė saugumo ekspertas Markas Galeotti.
F.Lukjanovas visgi pastebi, kad R.T.Erdogano „europietiškoji svajonė“, kuri, beje, ir atvedė jo partiją į valdžią, greičiausiai jau žlugo. O Turkijos valdžia po perversmo elgsis ir jau elgiasi ciniškiau.
Ties Turkijos pietrytine siena susidarė „saugumo deficitas“, todėl šaliai kaip niekada reikalinga NATO pagalba.
„Maskvai svarbiausias – Eurazijos regionas, o jame Turkija yra svarbi žaidėja. Tik nežinia, kaip toli šiuo keliu bus pasiryžusi žengti naujoji Turkija“, – tvirtino F.Lukjanovas.
Kita vertus, „Hurriyet“ teigia, kad per valymus Turkijoje buvo suimta daug kariškių, vykdžiusių karines operacijas prieš kurdus ir „Islamo valstybę“. Dabar ties šalies pietrytine siena susidarė „saugumo deficitas“, todėl šaliai kaip niekada reikalinga NATO pagalba.
„Užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas, kuriame jis patikino, kad Turkijos suartėjimas su Rusija nėra alternatyva narystei NATO ir bendradarbiavimui su ES, buvo pasitiktas su palengvėjimu“, – rašė „Hurriyet“.
