Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas tą dieną V.Putiną informavo, kad nužudymą organizavo „Sever“ bataliono čečėnų karių grupuotė, kuriai vadovavo Ruslanas Geremejevas.
Kovo 5 d. buvo areštuoti Zauras Dadajevas, Anzoras ir Šadidas Gubaševai, Tamerlanas Eskerchanovas ir Chamzatas Bachajevas. Dar vienas įtariamas nužudymo dalyvis Beslanas Šavanovas žuvo per sulaikymo operaciją. Jis susisprogdino.
Čečėnų grupuotės veikla atkreipė dėmesį į Čečėnijos saugumo tarnybų vadų ir karių veiklą Maskvoje. Prabangiuose viešbučiuose įsikūrę čečėnų kariai oficialiai užtikrina pareigūnų saugumą, tačiau iš tiesų jų užduotys dažniausiai būna grobimai, turto prievarta, ir, kaip ir B.Nemcovo atveju, nužudymai.
„Novaja gazeta“ teigimu, R.Geremejevo suburta grupuotė buvo pagrobusi ir vieną iš aukšto rango „Gazprom“ vadybininkų, kuris buvo paleistas gavus tam tikrą pinigų sumą. „Gazprom“ atstovas buvo pagrobtas tiesiai iš oro uoste stovėjusio lėktuvo.
Dienraštis taip pat mini sąrašą žmonių, už kurių nužudymą buvo siūlomas atlygis. Jame buvo ne tik Boriso Nemcovo, bet ir Šveicarijoje gyvenančio buvusio „Jukos“ savininko Michailo Chodorkovskio, radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiojo redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo ir opozicionierės Ksenijos Sobčak pavardės. Už kiekvieno jų mirtį siūloma po 15 milijonų rublių.
Boriso Nemcovo nužudymo organizatoriumi įvardintas buvęs „Sever“ bataliono karys Ruslanas Muchudinovas. Jis oficialiai dirbo R.Geremejevo vairuotoju ir dabar slapstosi. Tardytojams per metus taip ir nepavyko bent apklausti R.Geremejevo.
Rusijos opozicijos atstovai teigia, kad prie nužudymo organizavimo neabejotinai turėjo prisidėti ir „Sever“ batalionui įsakymus dalinantis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, tačiau jo pavardė nepasirodė Rusijos teisėsaugos tirtose nužudymo aplinkybėse.
