„NATO stiprina savo agresyvią retoriką ir agresyvius veiksmus jau arti mūsų sienų, – V.Putinas sakė parlamento nariams. – Tokiomis sąlygomis privalome skirti ypatingą dėmesį uždavinių, susijusių mūsų šalies gynybos pajėgumų didinimu, sprendimui.“
Kalbėdamas minint nacistinės Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą 75-ąsias metines, prezidentas kaltino Vakarų šalis, siekiančias izoliuoti Maskvą dėl krizės Ukrainoje, kad jos atmeta Rusijos pasiūlymus vieningai kovoti su bendru priešu – „tarptautiniu terorizmu“, sakydamas, kad panašiai buvo ignoruojami Sovietų Sąjungos perspėjimai dėl Hitlerio.
„Mes ir vėl, kaip Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, nematome teigiamo atsako“, – sakė V.Putinas.
Pasak jo, terorizmas yra pagrindinė grėsmė saugumui pasaulyje, todėl tarptautinei bendruomenei būtina apjungti pastangas ir neleisti pasikartoti praeities klaidoms, tokioms kaip susipriešinimas ir ideologinė priešprieša.
„Kokios dar pamokos reikia, kad mūsų dienomis būtų atmesti seni, atgyvenę ideologiniai nesutarimai ir geopolitiniai žaidimai, kad būtų susivienyta kovai su tarptautiniu terorizmu? Ta bendra grėsmė didėja mūsų akivaizdoje“, – aiškino Kremliaus vadovas.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, kai Maskva 2014-aisiais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir esą pakurstė separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose.
Nuogąstavimai dėl potencialaus Rusijos ekspansionizmo sukėlė nerimą rytinėse NATO šalyse, tokiose kaip Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, todėl JAV vadovaujamas aljansas nusprendė sustiprinti savo buvimą tame regione.
