Ambasadoriui teko aiškintis
Kad J.Stalino dėka Lenkija gavo didelę teritoriją, V.Putinas pareiškė penktadienį. Į tokius samprotavimus jis leidosi per susitikimą su nuolatiniais Rusijos Saugumo tarybos nariais.
„Taip pat norėčiau priminti, kuo tokia agresyvi politika baigėsi Lenkijai, – kalbėjo prezidentas. – Ji baigėsi 1939-ųjų nacionaline tragedija, kai Vakarų sąjungininkai numetė Lenkiją Vokietijos karo mašinai „suvalgyti“ ir faktiškai prarado savo nepriklausomybę bei valstybingumą, kuris buvo atkurtas didele dalimi dėl Sovietų Sąjungos.
Ir būtent dėl Sovietų Sąjungos, dėl J.Stalino pozicijos Lenkija gavo nemažai žemių Vakaruose, Vokietijos žemių. Būtent taip, dabartinės Lenkijos vakarinės teritorijos yra J.Stalino dovana lenkams. Ar mūsų draugai Varšuvoje tai pamiršo? Mes jiems priminsime.“
Valstybinė naujienų agentūra „RIA novosti“ publikuoja vaizdo įrašą su šiais V.Putino žodžiais.
Jo kalbą Saugumo tarybos nariams citavo daugybė Rusijos žiniasklaidos priemonių ir tinklalapių (pavyzdžiui, čia, čia)
Varšuvos reakcija į šį pareiškimą buvo griežta. „J.Stalinas yra karo nusikaltėlis. Jis atsakingas už šimtų tūkstančių lenkų žūtį. Mes iškviesime Rusijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją“, – atkirto Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Šeštadienį ryte tai ir įvyko – ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą dėl, viceministro Pawelo Jablonskio žodžiais, „provokacinių pareiškimų“, „grasinimų Lenkijai ir kitų nedraugiškų Maskvos veiksmų“.
V.Putinas per susitikimą taip pat pareiškė, esą Lenkija pasiruošusi „tiesiogiai įsikišti į konfliktą Ukrainoje“ ir ketina okupuoti dalį pastarosios teritorijos.
„Kalbant apie Lenkijos vadovus, jie tikriausiai tikisi sudaryti kokią nors koaliciją po NATO skėčiu ir tiesiogiai įsikišti į konfliktą Ukrainoje, kad paskui „atplėštų“ sau didesnį gabalą, kad atgautų, kaip jie mano, savo istorines teritorijas – šiandieninę Vakarų Ukrainą“, – aiškino jis, bet jokios tokias interpretacijas pagrindžiančios informacijas ar dokumentų nepateikė.
Kaip tik tai prezidentas įvertino kaip agresyvią politiką ir dėl to priminė tariamai J.Stalino lenkams grąžintas teritorijas.
Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas savo ruožtu įspėjo, neva siekiant okupuoti dalį Ukrainos žemių ketinama „gerokai padidinti ginkluotą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą, kuri veikia vadinamojo „Liublino trikampio“ pagrindu“.
Nuo pernai gąsdina puolimu
Šie pareiškimai yra jau seniai kartojamo naratyvo dalis. Dar pernai gegužę S.Naryškinas kalbėjo apie tariamus Lenkijos planus įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją ir įsitvirtinti jos vakarinėje dalyje. Taip esą norima atkurti istorinį teisingumą.
„Yra įrodymų, kad Vašingtonas ir Varšuva rengia planus įtvirtinti griežtą karinę bei politinę Lenkijos „istorinės nuosavybės“ Ukrainoje kontrolę, – aiškino jis. – Žvalgybos teigimu, pirmuoju „susivienijimo“ etapu turėtų tapti Lenkijos kariuomenės įžengimas į vakarines Ukrainos sritis su jų „apsaugos nuo Rusijos agresijos“ šūkiu.“
Taip pat skaitykite: Lenkijos kariai nesiruošia į Ukrainą: tai yra Rusijos propagandos sukurtas melas
Varšuva šiuos žodžius iškart paneigė. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dar karo pradžioje patikino, kad jo šalis neketina siųsti karių į Ukrainą pastarosios pajėgoms padėti.
Taip pat skaitykite: Kariniai mokymai Lenkijoje pagimdė melagieną apie mobilizaciją, ja gąsdinama ir Lietuvoje
S.Naryškinas panašiai kalbėjo ir lapkritį. Bet internete vėl nebuvo galima rasti jokios informacijos apie panašius Lenkijos planus – įsakymų ar kitų dokumentų, viešų pareiškimų.
Panašiu metu prorusiškuose tinklalapiuose ėmė plisti žinia, esą Lvivo sritį ruošiamasi prijungti prie Lenkijos. Ukrainoje tariamai net buvo ruošiamas įstatymas dėl to. Tai buvo melas – iš tiesų galiojo tik įstatymas, kuriuo Ukrainoje esantiems Lenkijos piliečiams suteikiamos tam tikros teisinės ir socialinės garantijos. Lenkijoje buvo priimtas panašus teisės aktas dėl ukrainiečių.
Taip pat skaitykite: Propagandos taikinys – ukrainiečių ir lenkų santykiai: gąsdina, kad vieni puls kitus
Vasaros pradžioje internete buvo aktyviai platinama žinutė, esą Lietuva organizuoja šalies karių siuntimą į Ukrainos frontą. Tai irgi nebuvo tiesa.
NATO šalys, įskaitant ir Lietuvą, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir jai nuolat siunčia karinę bei humanitarinę pagalbą, bet tiesioginis susidūrimas su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojamas.
Kaip skelbiama interneto puslapyje, Aljanso veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.
Bet kuriai iš valstybių narių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, Aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių.
J.Stalinas pritarė, ne dovanojo
Legenda apie tai, kaip sovietai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išvadavo kai kurias dabar Lenkijai priklausančias teritorijas ir padovanojo jai, taip pat vis primenama rusiškoje medijoje.
Leidinio „Argumenty i fakty“ žurnalistas prieš ketverius metus apsilankė Ščecine, kuris 1945 m. balandžio 26 d., „dalyvaujant Lenkijos kariuomenei, buvo išvalytas nuo vokiečių kareivių“.
Reportaže pažymėta, kad „per mūšius dėl Ščecino žuvo 5 tūkst. sovietų kareivių, lenkai šturme dalyvavo labai mažai“. Be to, miestas Lenkijos valstybei esą priklausęs tik kelis dešimtmečius XII a., o bėgant amžiams buvęs germanizuotas: tarpukariu 2 tūkst. lenkų čia sudarę tik 1 proc. gyventojų.
„1945 m. liepos 5 d. SSRS miestą, kaip ir kitas Silezijos bei Pomeranijos žemes, atidavė Lenkijai. „Argumenty i fakty“ apžvalgininkas apkeliavo šias teritorijas ir sužinojo, kad niekas nejaučia dėkingumo Sovietų Sąjungai už dosnią dovaną“, – rašė žurnalistas.
Visuomeninės organizacijos „Maskvos suvoroviečiai“ informacijos ir analitikos centro vadovas Viktoras Saulkinas prieš gerus trejus metus rašė: „Dabartinėje Antrojo pasaulinio karo istorijoje, remiantis visais neginčijamais dokumentais <…>, Lenkija pasirodo kaip šalis, kuri jokiu būdu nėra nekalta auka.
Būtent Lenkija, tikėdamasi pasipelnyti kaimynų, pirmiausia SSRS, sąskaita, padarė viską, kad Europoje kiltų karas. Negalima paneigti, kad XX a. trečiajame dešimtmetyje Adolfo Hitlerio Vokietija neturėjo ištikimesnės sąjungininkės už Juzefo Pilsudskio Lenkiją.
Winstonas Churchillis pateikė tiksliausią antrosios Lenkijos-Lietuvos sandraugos, šio „bjauraus Versalio vaiko“, įvaizdį: „Europos hiena“.
Portale mk.ru tą pačią dieną buvo paaiškinta, apie kokią „J.Stalino dovaną“ kalbėjo V.Putinas.
Dabartinė Lenkijos ir Vokietijos siena dažnai vadinama Oderio-Neissės linija – pagal upes, kuriomis iš esmės ta siena eina. Būtent dėl šios sienos vietos karą laimėjusių šalių lyderiai susitarė 1945 m. vykusioje Potsdamo konferencijoje.
Dalis Vokietijos teritorijos – į rytus nuo šios linijos esančios žemės (Rytų Pomeranija, Silezija, Rytų Brandenburgas, Dancigo laisvasis miestas – Gdanskas) buvo perduotos Lenkijai.
„J.Stalinui pritarus, pagrindinė buvusios Rytų Prūsijos dalis taip pat atiteko lenkams. O nugalėtoja Sovietų Sąjunga pasiėmė tik mažą jos gabalėlį ir suformavo ten Kaliningrado sritį“, – rašoma straipsnyje.
Lenkijos teritorija tokiu būdu išaugusi daugiau nei 100 tūkst. kv. km. „Jei tokiam sienų „performatavimui“ nebūtų pritaręs J.Stalinas – valstybės, suvaidinusios lemiamą vaidmenį nugalint A.Hitlerio Trečiąjį Reichą, lyderis, tai būtų buvę tiesiog neįmanoma.
Tokios stalininės dovanos vertę sunku įvertinti jokiu piniginiu ekvivalentu. Tačiau kruopštūs Vakarų Vokietijos ekonomistai apskaičiavo, kad vien mineralinių iškasenų plėtra buvusiose Vokietijos teritorijose vakarų ir pietvakarių Lenkijoje atnešė daugiau nei 130 mlrd. dolerių pokario pajamų“, – pažymėjo mk.ru.
Pasekmes jaučia iki šiol
Šių istorinių įvykių vadinimas „Stalino dovana Lenkijai“ yra klaidingas. Lenkijoje minėtos teritorijos, perduotos jai pagal 1945 m. vykusių tarptautinių Jaltos bei Potsdamo konferencijų sąlygas ir dvišalius susitarimus, vadinamos grąžintomis, atgautomis žemėmis (Ziemie Odzyskane, Ziemie Zachodnie).
Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas Lenkijos prezidento dekrete, pasirašytame 1938 m. spalio 11 d., kariuomenei aneksavus Užolzę (dalį Silezijos). Po karo jis tapo oficialiu.
Sąvoka, pasak jos sumanytojų, turėjo atspindėti šių regionų slavų, ypač lenkų istorinę praeitį, kurioje būta ilgos, įskaitant ir smurtinę, germanizacijos.
Atgautomis žemėmis vadinamos įvairios teritorijos, kurias galima skirti į tris kategorijas. Vienos kadaise, valdant Piastams, buvo Lenkijos valstybės dalis, o vėliau priklausė Jogailaičių, Sobieskių ir kitų valdomoms kunigaikštystėms.
Kitos iki XVII a. buvo Lenkijos sudėtyje ar įvairiu metu buvo jos kontroliuojamos. Trečios žemės buvo Lenkijos dalis iki padalijimų.
1917 m. tapusi nepriklausoma, Lenkija pati negalėjo susigrąžinti vakarinių žemių, nepaisant Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare. Jos teritorija tuomet baigėsi maždaug ties linija, kur lenkų gyventojų persvarą keitė vokiečių dominavimas.
Iki karo pabaigos likus keliems mėnesiams, sąjungininkų lyderiai JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas, Jungtinės Karalystės premjeras Winstonas Churchillis ir SSRS diktatorius Josifas Stalinas susitarė, kad Lenkijos siena turi pasislinkti į vakarus (tačiau nenurodant, kokiu atstumu).
Sovietų valdžia šių žemių perdavimą Lenkijai suvokė kaip lygiavertę kompensaciją už 1939 m. iš Lenkijos atimtas teritorijas. Nepaisant to, bendras Lenkijos plotas 1947 m. vis dar buvo mažesnis nei prieš pat karą.
Sienos perkėlimas turėjo svarbių socialinių ir ekonominių pasekmių Lenkijai bei lenkų tautai. Jo reikšmė lenkų ir vokiečių santykiams išlieka dviprasmiška, nes žemių perdavimą lydėjo masinis etninių vokiečių emigravimas ir (arba) trėmimas į Vokietiją.
Greitai buvo imta deportuoti vokiečių kilmės žmones, kurie, nepaisant masinės emigracijos ir karo meto nuostolių, 1946 m. surašymo duomenimis, vis dar sudarė 2,3 mln. (41 proc.) atgautų teritorijų gyventojų.
Liko tik nedidelė dalis vokiečių, daugiausia mišrių šeimų nariai. Prasidėjo likusių vokiečių polonizacija. Vietoj iškeldintųjų ėmė kurtis pasitraukę iš SSRS ir kiti lenkai.
Siekia destabilizuoti padėtį?
„Deutsche Welle“ portalo politikos apžvalgininkas, Rytų ir Vidurio Europos ekspertas Ivanas Preobraženskis įsitikinęs, kad V.Putino žodžiai greičiausiai yra mėginimas destabilizuoti Lenkiją ir paskatinti jos nesutarimus su Vokietija.
Tai susiję su reparacijomis, dėl kurių šalys nesutaria: Lenkija reikalauja, kad Vokietija sumokėtų 1,3 trln. eurų reparacijų kaip kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.
Berlynas savo ruožtu tvirtina, kad ši tema baigta, nes Lenkija laiku nepateikė jokių reikalavimų, be to, Postdamo konferencijos sprendimu jai atiteko Vokietijos rytiniai regionai.
Taigi šiame kontekste Rusijos vadovas sugalvojo naują diskursą apie Antrojo pasaulinio karo rezultatų peržiūrėjimą, rašo „The Insider“.
„Akivaizdu, kad V.Putinas neketina pulti Lenkijos ir nėra pasirengęs kariauti su NATO šalimis, – leidinys cituoja I.Preobraženskį. – Tačiau jis stengiasi kuo labiau destabilizuoti Lenkiją, sustiprinti skilimą Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos trikampyje – ir nesvarbu, į kurią pusę.
V.Putinui naudingas bet koks rezultatas, jei jį galima sukelti vien žodžiais, vien viešais pareiškimais, nesiimant jokių veiksmų. Jis svyruoja konfliktą visomis įmanomomis kryptimis. Jis meta akmenį ir stebi, kaip ratai sukasi ratu.“
Taip pat skaitykite: Rusijos politologas: tai V.Putino eros pabaiga, net jei jis ir liks gyvas
„The Insider“ primena, kad Lenkija ir Vokietija nesugebėjo susitarti dėl vokiečių tankų remonto gamyklos statybos.
V.Putino žodžiai apie „Stalino dovanotą žemę“ esą galėtų išprovokuoti konfliktą, jei į jį įsitrauktų Vokietijos dešinieji.
Pagal Molotovo-Ribbentropo paktą, sovietai gavo didelę Lenkijos dalį. Po karo jos negrąžino, bet kaip kompensaciją atkirto dalį Vokietijos teritorijos, įskaitant Vroclavą bei Ščeciną, ir atidavė jį Lenkijai.
Pastarieji iš Sovietų Sąjungai atiduotų žemių buvo priverstinai perkelti į buvusią Vokietijos teritoriją. Todėl Varšuvos prieštaravimai, kad tai yra lenkiškos žemės, gali išprovokuoti Vokietijos dešiniųjų protestus. Tiesa, I.Preobraženskis dėl to nebuvo tikras – tai nėra jiems aktuali tema.
15min verdiktas: trūksta konteksto. V.Putino aiškinimas, esą po Antrojo pasaulinio karo J.Stalino dėka Lenkija gavo didelę dalį teritorijos. Tai nėra tikslu – jos ir karą pralaimėjusios Vokietijos siena buvo perstumta Postdamo konferencijoje priimtais šalių nugalėtojų susitarimais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
