V.Putinas tikrai sukėlė audrą Vakaruose savuoju interviu, kuriame, beje, daug kas buvo pameluota ir nutylėta.
Jis paskelbė, kad „liberalizmas mirė“, bet, nors pykčio buvo daug, jo pasisakymas nebuvo koks nors kvietimas pradėti antiliberalizmo epochą.
Rusijos prezidentas nėra caras Nikolajus I, kuris buvo pasiskelbęs „Europos žandaru“. Ne, V.Putinas yra senojo stiliaus pragmatikas, bandantis būti išgirstas skirtingų auditorijų, o tuo pačiu siekiantis pažaisti su Vakarais.
M.Galeotti pirmiausia siūlo pripažinti, kad V.Putinas yra gabus trolis. Jis nusprendė pasišaipyti iš politinių procesų Jungtinėje Karalystėje, kur apie 160 tūkst. Konservatorių partijos narių netrukus išrinks premjerą šaliai, turinčiai 66 milijonus gyventojų.
„Jūsų šalyje vienas lyderis traukiasi, o kitą lyderį išrinks ne žmonės, o valdančioji partija. Rusijai yra kitaip, mes – demokratiška valstybė“, – dėstė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat išsisuko nuo tiesioginės paramos Donaldui Trumpui ir jo „neįprastiems metodams“ deklaravimo, tik pasakydamas: „Man daugelis jo metodų sprendžiant problemas nėra priimtini, bet manau, kad jis yra talentingas žmogus. Jis puikiai žino, ko iš jo tikisi rinkėjai.“
Ekspertas klausia, ar, anot V.Putino, D.Trumpas yra „talentingas“ kaip lyderis, ar kaip mases linksminantis šoumenas?
Ar liberalizmas tikrai miręs?
Vis dėlto daugiausia aistrų sukėlė V.Putino mintys apie „vadinamąją liberalizmo idėją, pergyvensią savo tikslą“.
Jis tradiciškai kalbėjo apie esą nekontroliuojamą migraciją, nykstančius skirtumus tarp lyčių, pavojų religijai. Bet ką tai iš tiesų reiškia? Juk V.Putinas savuoju taikiniu nieko nenustebino: Kremlius jau seniai kartoja, kad Vakarai neberanda moralinio kompaso ir yra tapę neva iškrypėliška Gėjropa.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas neseniai irgi nutarė pažerti porciją kliedesių apie narkoliberalią Kanadą, kuri skatina pasaulį vartoti kuo daugiau narkotikų.
Amerikiečiai Maskvai bent jau viešai taip neužkliūva, nes nenorima supykdyti D.Trumpo. Tačiau JAV prezidento imigracijos politikos kritikai Rusijoje paprastai išvadinami naivuoliais, atveriančiais šalies duris prievartautojams ir plėšikams.
Iš tikrųjų lengva vaizduoti V.Putino Rusiją kaip socialinio konservatizmo tvirtovę, bet tai tėra dar viena situacijos karikatūra.
„Nors Putinas yra autoritarinis lyderis, pastaruoju metu, deja, atlaisvinęs teisinius pančius smurtui šeimoje ir prispaudęs LGBT+ bendruomenę, Rusija daugeliu atvejų vis dar yra liberali. Ir pats Putinas iš tikrųjų gali būti laikomas liberalu“, – rašo M.Galeotti.
V.Putinas atkakliai remia moterų teisę į abortus ir nepaiso įtakingų Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkų nuomonės. Nors šalies ūkis patyliukais iš naujo nacionalizuojamas, prezidentas plačiąja prasme tebėra rinkos ekonomikos šalininkas.
Lengva vaizduoti V.Putino Rusiją kaip socialinio konservatizmo tvirtovę, bet tai tėra dar viena situacijos karikatūra.
Ir nors televiziją kontroliuoja valstybė, o paskiri žurnalistai žino, kad paklius į bėdą, jei peržengs tam tikras raudonas linijas, kažkiek žiniasklaidos laisvės Rusijoje tikrai yra.
Kitaip tariant, dėsto M.Galeotti, V.Putinas suvaržymų griebiasi tik tada, kai mano, kad jų reikia – jie nėra prezidento režimo galutinis tikslas.
Be to, nors Rusija kartais pavadinama globalizacijos priešininke, V.Putinas pasisako būtent už globalizaciją. Kremlius tik nenori susitaikyti su tuo, kad daugelį globalinių institucijų sukūrė ir jų veiklą prižiūri Vakarai – pagal savo interesus.
„Tačiau šiaip Rusija nėra kažkokia izoliuota karalystė, maskvėnų Šiaurės Korėja. Ši šalis tampriai susijusi su pasauline ekonomika ir veikia toje pačioje informacinėje, kultūrinėje bei intelektualinėje sferoje, kaip ir Vakarai“, – pastebi M.Galeotti.
Jo teigimu, putinizmas reiškia valdymo stilių ir aptakų suvokimą, kaip veikia pasaulis ir kur jame Rusija turėtų rasti vietą.
Atsakymų į klausimą, ką reiškia putinizmas, nepateikia nei pseudofilosofas Aleksandras Duginas, nei politinis technologas Vladislavas Surkovas, nei parlamentaras statistas Aleksandras Chinšteinas.
Jų idėjomis V.Putino administracija paprastai tik trumpam pasinaudoja kaip laikinu loginiu pagrindu savo sprendimams, o tuomet grįžta prie praktiškumo.
Turi pasiruošęs daug kaukių
M.Galeotti visada labai nuostabu, kiek daug patyrusių apžvalgininkų ir ciniškų žurnalistų, paprastai netikinčių niekuo, ką jiems sako politikai, ir visada tikrinančių jų žodžius, V.Putino pasisakymus dažniausiai priima už gryną pinigą.
Bet iš tiesų Rusijos prezidento komentarai parodo ne tai, kas motyvuoja jį, o tai, kas, jo manymu, motyvuoja kitus žmones.
V.Putinas savaisiais pareiškimais apie liberalizmą akivaizdžiai siekė įtikti Vakarų socialkonservatoriams, pastaraisiais metais pamėgusiems Kremlių – tai ir Steve'o Bannono pasekėjai, ir „Brexit“ fanantikai, ir pasaulio salviniai bei orbanai.
Siaurai tokių aktyvistų pasaulėžiūrai labai svarbus migrantų ir transseksualų teisių stereotipizavimas, nors pačioje Rusijoje apie tai beveik nekalbama.
Viena didžiausių V.Putino stiprybių yra tai, kad jis gali dėvėti tiek daug kaukių. Rusams jis gali rodytis kaip „gerasis caras“, kaip didelis patriotas, kaip skrupulingai skaičiuojantis valstybės direktorius.
Vakarų konservatoriams jis yra savas, o seno sukirpimo kairuoliams – vienintelis lyderis, gebantis atsispirti Vašingtono siekiui užvaldyti pasaulį.
Viena didžiausių V.Putino stiprybių yra tai, kad jis gali dėvėti tiek daug kaukių. Rusams jis gali rodytis kaip „gerasis caras“, kaip didelis patriotas, kaip skrupulingai skaičiuojantis valstybės direktorius.
Interviu „Financial Times“ esą pasimatė trys V.Putino kaukės. Pirmiausia – V.Putino kaip politikos veterano, galinčio sau leisti šaipytis iš demokratiškai išrinktų ir demokratiškai postų netenkančių kolegų kitur pasaulyje.
Tada – savimi pasitikinčio verslo vadovo, kuris stengėsi pabrėžti, kad Rusija atvira investicijoms. Net atsakydamas į švelnokus klausimus apie Sergejaus Skripalio apnuodijimą V.Putinas kalbėjo apie verslą ir pinigus.
„Visas šis triukšmas apie šnipus nevertas nė penkių kapeikų. Atėjo laikas normaliai vystyti mūsų ryšius ir remti verslininkus, kurie daro ką? Jie ne tik uždirba pinigus. Jie kuria darbo vietas ir moka mokesčius“, – teigė Rusijos lyderis.
Akivaizdu, kad jis deda daug vilčių į „normalizaciją. Kremliaus žodyne tai reiškia sankcijų nutraukimą ir Rusijos sugrąžinimą prie didžiųjų geopolitinių žaidėjų stalo – būtent verslo ryšiais.
Beje, toks V.Putinas lošimas gali pasirodyti teisingas. Jei „Brexit“ tikrai sudrebins britų ekonomiką ir jei Pietų Europos šalys toliau klimps, pinigai ne tik kalbės, bet ir laimės balsus.
Ar Rusija būtina pasauliui?
Be to, rašo V.Putinas, V.Putinas, liberalas socialiniais klausimais, yra konservatyvus, jei kalbėtume apie politinę galią ir jos suvokimą. Šiuo atveju jis ir vėl labai skiriasi nuo savo gerbėjų Vakaruose, kurie yra socialkonservatoriai ir politiniai radikalai.
Tad trečioji Rusijos vadovo kaukė – ne pasaulinę suirutę sukelti gebančio genijaus, o stabilumo gynėjo. Interviu jis pabrėžė, kaip svarbu „išvengti didelių politinių sukrėtimų ir problemų“ – aišku, visų pirma, namuose.
V.Putiną pasaulinės normos ir net tarptautinė teisė erzina būtent dėl to, kad jis tokius standartus laiko varikliu, galinčiu nuversti jo režimą.
Jis interviu vėl ir vėl kalbėjo apie pasaulio paveikslą, kuriam Rusija tiesiog būtina – esą jei su Maskva nesikalbėsi ir net jei sieksi ją nubausti už akivaizdžius neleistinus veiksmus ar agresiją, kils chaosas.
Anot V.Putino, Šiaurės Korėjoje reikia išvengti „neišvengiamų scenarijų“, o bandymus patraukti Nicolaso Maduro režimą Venesueloje jis smerkia ne dėl, kad N.Maduro valdžia Kremliui būtų labai naudinga, bet todėl, kad jam nepatinka staigūs politikų iškilimai – tokių kaip Juanas Guaido.
„Kai žmogus ateina į aikštę, pakelia akis į dangų ir pasiskelbia prezidentu... Tokia taktika neleistina – juk tai sukels chaosą visame pasaulyje“, – aiškino V.Putinas.
M.Galeotti taip pat įžvelgia, kad V.Putinas įrodinėja galintis dirbti su bet kokia kita vyriausybe – nuo islamo monarchijos Saudo Arabijoje iki demokratinių respublikų Vakaruose. Žinoma, tinka ir valstybiniai kapitalistai Kinijoje.
Iškalbingi buvo jo pareiškimai apie Venesuelą. Nors jis galėjo pulti ginti Karakasą, V.Putinas tiesiog pareiškė, kad Rusijoje toje Pietų Amerikos šalyje turi interesų – kaip ir daug kitų valstybių.
Kitaip tariant, jokių liaupsių – tik pripažinimas, kad kalbiesi su tuo, kas tuo metu valdžioje.
Svarbiausia stabilumas
Net gindamas globalizaciją V.Putinas išreiškė susirūpinimą, kad didėjanti nelygybė skatina nestabilumą ir valdančiojo elito atotrūkį nuo žmonių.
Aišku, tai ironiška, nes Rusijoje nelygybė viena didžiausių, o V.Putinas vadovauja kleptokratų kabalai, bet pastebėjimas gana taiklus: „Vidurinioji klasė iš globalizacijos nieko nelaimėjo – jos prie pjaustomo pyrago neprileido.“
Tokius žodžius galima vertinti ir kaip įspėjimą Vakarams: suprask, D.Trumpo pergalė 2016 metų JAV prezidento rinkimuose buvo šalutinis chaoso nepatenkintoje visuomenėje produktas.
„Kremlius, žinoma, nori pasinaudoti chaosu ir kenkti Vakarams. Politiniai ginčai, separatistų bruzdesiai – visa tai naudinga Maskvai. Tačiau tik iki tam tikros ribos – Putinas nenori anarchijos“, – teigia M.Galeotti.
Galbūt pasaulinė tarptautinė tvarka ir yra Vakarų darinys, bet jei tokio darinio nebūtų, ar tikrai neišdrąsėtų Kinija, kuri turi ilgą sieną su Rusija?
Tarkime, NATO ir ES plėtra Rusijai problemiška, bet jei šios organizacijos sugriūtų, neprognozuojamos taptų tokios šalys kaip Vokietija ir Lenkija. Rusija jas laiko potencialiomis varžovėmis ir grėsmėmis.
Negana to, galbūt pasaulinė tarptautinė tvarka ir yra Vakarų darinys, bet jei tokio darinio nebūtų, ar tikrai neišdrąsėtų Kinija, kuri turi ilgą sieną su Rusija?
V.Putinui svarbiausia stabilumas, kurio dėka jis tikisi legitimizuoti savo režimą Rusijoje ir kuris, jo manymu, padės palenkti Vakarus į jo pusę.
„Ar ilgai Rusija išliks stabili? Kuo ilgiau, tuo geriau, nes labai daug kitų dalykų ir Rusijos pozicija pasaulyje priklauso nuo stabilumo, nuo vidinio politinio stabilumo“, – sako Rusijos prezidentas.
Taip jis Vakarams leidžia suprasti, kad situacija pasaulyje galėtų būtų daug blogesnė, todėl esą geriau apsiprasti su tokia Rusija, kokia ji dabar yra. V.Putinas nori numarinti ne liberalizmą, o optimizmą.
-
Išskirtinis V.Putino interviu „Financial Times“: kas buvo pameluota ir nutylėta?
-
V.Putinas: liberalios, progėjiškos pažiūros primetamos žmonėms
-
Į Rusijos glėbį stumiami baltarusiai priešinasi: esame europiečiai, ne mažieji ar prastesni rusai
-
Edwardas Lucasas: V.Putino trolinimui reikėtų duoti atkirtį
-
V.Putinas oficialiai įšaldė INF sutarties galiojimą
