E.Macronas į Maskvą atskrido prasidėjus savaitei intensyvios Vakarų diplomatijos, kurios tikslas – išsklaidyti būgštavimus dėl Rusijos galimos invazijos į jos provakarietišką kaimynę.
Sėdėdamas Kremliuje prie ilgo stalo priešais V.Putiną E.Macronas sakė atvykęs į Maskvą dėl „kritinės padėties“ Europoje.
„Ši diskusija gali padėti pajudėti ta kryptimi, kuria turime eiti, tai yra – link deeskalacijos“, – pasakė E.Macronas.
Jis paragino surasti „atsakymą, kuris būtų naudingas ir Rusijai, ir visai likusiai Europai“.
Savo ruožtu V.Putinas, kuris pasisveikindamas pavadino svečią „brangiu Emmanueliu“, sakė, kad Rusija ir Prancūzija turi „bendrų rūpesčių dėl saugumo Europoje“.
Jis taip pat pagyrė „kiek daug pastangų deda Prancūzijos vadovybė, kad išspręstų Europos saugumo problemą“.
E.Macronas yra pirmasis iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių, susitikęs su V. Putinu nuo krizės pradžios praėjusių metų pabaigoje, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį Vašingtone turi susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vakarų lyderiams siekiant išlaikyti vieningą poziciją didžiausiame santykių su Rusija aiškinimesi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Rusija neigia planuojanti įsiveržti
JAV pareigūnai teigia, kad Maskva prie sienos su Ukraina sutelkė 110 000 karių ir kad iki vasario vidurio ji ruošiasi sutelkti pakankamai gausias pajėgas – apie 150 000 karių – didelio masto invazijai.
Rusija tikina neketinanti pulti, bet iškėlė Vakarams savo reikalavimus dėl saugumo garantijų, kurios, jos teigimu, sumažintų įtampą.
E.Macronas, antradienį vyksiantis į Kijevą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, savo lėktuve iš Paryžiaus žurnalistams sakė, kad į derybas vyksta nusiteikęs „pagrįstai“ optimistiškai.
Jis teigė, kad nesitiki rasti krizės sprendimo greitai, tačiau yra pasirengęs rimtai žiūrėti į Rusijos saugumo problemas.
Maskva apkaltino Vakarus, ypač Vašingtoną ir NATO, ignoruojant, pasak jos, teisėtus rūpesčius dėl savo saugumo.
Ji reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada neleisti Kijevui prisijungti prie Aljanso, taip pat sustabdytų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienų ir atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad pirmadienio E.Macrono ir V.Putino derybos yra „labai svarbios“, tačiau pareiškė, kad niekas neturėtų tikėtis didelės pažangos.
„Situacija per daug sudėtinga, kad būtų galima tikėtis ryžtingų proveržių per vieną susitikimą“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
E.Macronas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, derybose su Rusija bandė įsitvirtinti kaip pagrindinė Bendrijos figūra.
Praėjusią savaitę jis keletą kartų kalbėjosi su V.Putinu telefonu, o sekmadienį su J.Bidenu kalbėjosi 40 minučių.
Manoma, kad E.Macronas bandys stumti į priekį strigusį taikos planą dėl įsisenėjusio konflikto su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje ir gali teikti Rusijai pasiūlymus dėl konsultacijų ginklų kontrolės ir NATO plėtros klausimais.
Ukrainiečių „raudonos linijos“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žurnalistams sakė, kad Kijevas nenukryps nuo savo „raudonųjų linijų“ konflikte atsisakydamas kokių nors teritorijų ar sutikdamas vesti tiesiogines derybas su separatistais.
„Ukraina artėja prie šio proceso... aiškiai suvokdama savo raudonąsias linijas ir be jokio noro bei pasirengimo daryti kokių nors mums nepriimtinų nuolaidų“, – sakė jis žurnalistams.
J.Bidenas sureagavo į Rusijos karių telkimą pasiūlydamas 3 000 amerikiečių karių sustiprinti rytinį NATO flangą; sekmadienį papildomų kariškių atvyko į Lenkiją.
Britanija pirmadienį pranešė, kad į Lenkiją bus nusiųsta dar 350 britų karių, o Vokietija paskelbė, kad tiek pat jos karių atvyks į Lietuvą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo, kad Europa susiduria su rimčiausia grėsme saugumui nuo Šaltojo karo laikų.
„Mano supratimu, gyvename pačiu pavojingiausiu Europos saugumui momentu po Šaltojo karo pabaigos“, – per bendrą spaudos konferenciją Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė J.Borrellis.
Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl „neišvengiamos“ Rusijos invazijos į Ukrainą, A.Blinkenas paneigė, kad Vašingtonas perdėtai kursto nerimą, sakydamas: „Tai nėra alarmizmas. Tai tiesiog faktai.“
Kol O.Scholzas yra Vašingtone, jo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kartu su kolegomis iš Čekijos, Slovakijos ir Austrijos vieši Kijeve su dviejų dienų vizitu.
D.Kuleba per bendrą spaudos konferenciją su A.Baerbock pareiškė, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai niekada nebus susiskaldę.
„Niekas, kad ir kaip kas stengtųsi Rusijoje, negalės įvaryti pleišto tarp Ukrainos ir jos partnerių“, – sakė jis.
Pats O.Scholzas kitą savaitę lankysis Maskvoje ir Kijeve, kur susitiks su V.Putinu ir V.Zelenskiu.
Šios savaitės pabaigoje taip pat tikimasi Britanijos užsienio reikalų ir gynybos sekretorių vizitų į Maskvą.
