V.Putino kalbos Maskvos Kremliaus Šventojo Georgijaus salėje klausosi ne tik Rusijos vyriausybės nariai ir konstitucinio bei aukščiausiojo teismo teisėjai, bet ir šalies religiniai lyderiai ir pagrindinių žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai. Iš viso kalbos klausosi daugiau negu 1000 susirinkusiųjų.
Šiandieninė V.Putino kalba skamba itin sunkiu Rusijos ekonomikai metu.
„Rusija šiais metais parodė, kad sugebėjo apsaugoti savo tautiečius“, – teigė V.Putinas ir pridūrė, kad visa tai padarė vardan savo šalies piliečių.
Kryme gyvena mūsų žmonės, – susirinkusiems Kremliuje aiškino V.Putinas.
„Tikime savimi“, – tęsė Rusijos prezidentas.
V.Putinas dar kartą pabrėžė, kad Krymas neva savanoriškai ir teisėtai prisijungė Rusijos.
„Kryme gyvena mūsų žmonės“, – susirinkusiems Kremliuje aiškino V.Putinas ir teigė, kad Krymas yra neatsiejama vieningos Rusijos valstybės ir rytų stačiatikių pasaulio dalis.
„Tai leidžia sakyti, kad Krymas Rusijai turi didelę civilizacinę reikšmę, kaip Jeruzalė žydams ir musulmonams“, – tęsė jis.
V.Putinas veidmainiškai aiškino, kad kiekviena tauta turi teisę į savo savarankiškumą ir suverenitetą.
„Tai liečia ir brolišką ukrainiečių tautą“, – tikino V.Putinas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, V.Putinas ir toliau pylė purvą ant naujosios proeuropietiškos Kijevo valdžios, kaltindamas ją neva žmogaus teisių pažeidimais.
Maža to, jis teigė, kad už dabartinės Ukrainos valdžios stovi JAV atstovai ir skundėsi, kad Rusijos neatsiklausė nuomonės dėl Kijevo ir ES Asociacijos sutarties.
„Rusija įnešė didelį savo indėlį, gelbėdama Ukrainą. Mūsų bankai investavo jau daugiau negu 25 mlrd. dolerių į Ukrainą“, – tvirtino Rusijos prezidentas.
Pamiršo paramą prorusiškiems smogikams
V.Putinas Vakarus kaltino kišimųsi į kitų valstybių suverenitetą, pamiršdamas paminėti Kremliaus paramą prorusiškiems smogikams Donbase.
Rusijos prezidentas aiškino apie įstatymų viršenybę, kurios reikia laikytis ir kuri galėtų pasaulį apsaugoti nuo karo.
„Tai ne tik nervinė JAV ir sąjungininkų reakcija“, – kalbėdamas apie sankcijas Rusijai teigė V.Putinas ir pridūrė, kad Vakarai tokiu būdu nori sužlugdyti augantį ir perspektyvų Rusijos ūkį.
Vakarus V.Putinas kaltino ir separatizmo kurstymu šalyje.
Mes nepasiruošę leistis į brangias ginklų varžytuves, – tvirtino jis.
„Neišdegė, mes neleidome“, – pareiškė V.Putinas ir pridūrė, kad Vakarai neva Rusijoje norėjo įgyvendinti Jugoslavijos scenarijų.
Kalboje nepamiršta ir Antrojo pasaulinio karo tema ir nevengiama akcentuoti Rusijos, kaip nenugalimos valstybės, kurios nepalaužė ir Adolfas Hitleris, įvaizdžio.
„Mes nepasiruošę leistis į brangias ginklų varžytuves“, – tvirtino jis.
„Mums užtenka ir valios, ir jėgos, ir vyriškumo“, – teigė V.Putinas, aiškindamas, kad niekam nepavyks užpulti Rusijos. „Vakarams nešime tiesą, tikrą Rusijos įvaizdį“, – aiškino toliau jis.
Rusijos prezidentas žadėjo tęsti bendradarbiavimą su Pietų Amerika, Afrikos šalimis ir Artimaisiais Rytais.
„Matome kaip sparčiai auga Azijos Ramiojo vandenyno šalys“, – tikino Rusijos vadovas, pabrėždamas, kad šalis neizoliuos savęs.
„Rusija bus atvira pasauliui“, – teigė jis.
Kas myli Rusiją, tas turi norėti jai laisvės, – paradoksiškai, žinant dabartinį Kremliaus režimo elgesį, skambėjo Rusijos prezidento žodžiai.
Tradicinės vertybės taip pat nebuvo pamirštos. Rusija, save pateikianti kaip atsvarą „supuvusiems Vakarams“ vis dažniau save vadina „tradicinės šeimos ir vertybių“ gynėja.
„Taip vadinamos sankcijos yra stimulas pasiekti nustatytus tikslus“, – teigė V.Putinas, kalbėdamas apie būtinybę Rusijai vystyti savo pramonę. Tam Rusija, pasak V.Putino, turi geras sąlygas, išskirdamas didelę vidaus rinką ir gamtinius resursus.
„Kas myli Rusiją, tas turi norėti jai laisvės“, – paradoksiškai, žinant dabartinį Kremliaus režimo elgesį, skambėjo Rusijos prezidento žodžiai.
„Reikia atsisakyti visiškos kontrolės principo“, – kalbėdamas apie būtinybę reformuoti šalies verslo aplinką teigė V.Putinas.
Jis siūlė paskelbti visišką amnestiją kapitalui, kuris sugrįžta į Rusiją.
V.Putinas aiškino ir apie naujos mokesčių reformos būtinybę ir detales.
„Reikia užversti ofšorinį šalies istorijos puslapį“, – aiškino V.Putinas ir sakė, kad verslininkams būtina grįžti į Rusiją, o ne registruoti savo įmonių Kipre ar kitose panašiose šalyse. Rusijos vadovas aiškino, kad nacionaliniai įstatymai verslininkams yra naudingesni ir juos gina labiau, negu užsienio šalių.
Skambėjo utopinės idėjos
V.Putino kalboje skambėjo ir utopinės idėjos. Pavyzdžiui, Rusijos lyderis teigė, kad šalies ekonomikos augimas turėtų būti spartesnis negu visos likusios pasaulio ekonomikos.
Anot V.Putino, Rusija privalo aprūpinti šalies piliečius kokybišku maistu ir vaistais, kurie yra pagaminti šalies viduje.
Rusijos prezidentas taip pat pridūrė, kad šalis turi atsikratyti priklausomybės nuo vakarietiškų technologijų.
Kalboje teigta, kad Rusija turi skirti daugiau dėmesio įmonėms, kurios gamina aukštos kokybės produkciją, o ne tik eksportuoja žaliavas.
Rusija pajėgi tiekti idėjas ir technologijas visam pasauliui, – tęsė jis.
V.Putinas piktinosi ir korupcija šalyje, teigdamas, kad tų pačių valstybės finansuojamų objektų statybų kaina skirtingose regionuose gali skirtis daugybę kartų.
„Būtina įvesti tvarką valstybinių įmonių biudžetuose“, – teigė Rusijos lyderis.
„Rusija pajėgi tiekti idėjas ir technologijas visam pasauliui“, – tęsė jis.
Pridurta, kad į Rusiją reikia bandyti atvilioti ir talentingus užsienio šalyse gyvenančius rusus.
„Mūsų įmonių laimėjimai turi tapti Rusijos pasididžiavimo simboliu“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
V.Putinas palietė ir skaudžią Rusijai demografijos temą. Tiesa, Rusijos lyderis gyrėsi, kad niūrios Jungtinių Tautų prognozės neišsipildė ir šiuo metu šalyje gyvena 144 mln, o tai 8 mln. daugiau, negu buvo prognozuota.
Jau dvejus metus Rusijoje pastebimas gyventojų augimas, – aiškino V.Putinas.
„Jau dvejus metus Rusijoje pastebimas gyventojų skaičiaus augimas“, – aiškino V.Putinas ir teigė, kad tai sėkmingos Rusijos demografijos politikos rezultatas.
V.Putinas kalboje pasveikino ir Sočio žiemos olimpinės rinktinės narius ir parolimpiados dalyvius, sakydamas, kad jų dėka pradėjo keistis visuomenės požiūris į žmones su negalia.
Kalbos pabaigoje V.Putinas aiškino, kad Rusija yra pajėgi sėkmingai susidoroti su visais kylančiais iššūkiais, o šie metai būtent tai neva ir pademonstravo.
Anksčiau Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas žurnalistams pripažino, kad dėl Vakarų šalių sankcijų Maskvai dėl karinės invazijos į Ukrainą ir Krymo okupacijos, nuostoliai Rusijos ekonomikai vien tik per 2014 m. sieks apie 140 mlrd. dolerių, rašo naujienų svetainė novinite.com.
Maža to, pirmadienį Kremlius paskelbė, kad atsisakė dujotiekio „Pietų srautas“ tiesimo. Nors oficialia tokio sprendimo priežastimi V.Putinas įvardijo neva Bulgarijos valdžios vykdomą projekto blokavimą, tačiau daugelis ekspertų įsitikinę, kad tikroji priežastis yra nepavydėtina Rusijos finansinė padėtis.
