Ilgamečio Rusijos lyderio metiniais pranešimais parlamentarams ir regionų gubernatoriams nustatoma šalies politinė darbotvarkė. Pernai V.Putinas sakydamas šią kalbą išdėstė planą, pagal kurį galiausiai užsitikrino galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.
Šiemetinis pranešimas bus skaitomas Maskvai įsivėlus į diplomatinius ginčus su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir virtinės šnipinėjimo skandalų.
Nerimą kai kuriems analitikams kelia pranešimai apie jau po metinio pranešimo, penktadienį, planuojamą neeilinį Federacijos Tarybos – aukštųjų parlamento rūmų – posėdį.
O Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas paragino Maskvą pripažinti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nepriklausomomis ir įvesti ten Rusijos karius.
Žinoma, ten jų yra nuo pat 2014-ųjų, bet sprendimas dabar, suprask, būtų viešas ir oficialus, o pretekstas – siekis apginti Donbase gyvenančius rusakalbius, kuriems Kremlius yra išdalinęs rusiškų pasų.
Nenauja retorika
Prieš rugsėjį planuojamus parlamento rinkimus V.Putinas sieks didinti visuomenės paramą jo valdymui, tikriausiai vėl pažers aštrios kritikos Vakarų pozicijai ir paskelbs virtinę priemonių pandemijos paveiktai Rusijos ekonomikai skatinti.
Kaip pastebi „The Moscow Times“, rusai nėra patenkinti įstrigusiu atlyginimų augimu ir besipučiančia infliacija. Šalies ekonomika pernai susitraukė 3 proc. Tikėtina, kad V.Putinas kalbės būtent apie kovą su pandemija, taip pat – naujas JAV Rusijai paskelbtas sankcijas.
Apie įtampą santykiuose su Vakarų šalimis Rusijos prezidentas kalbėti mėgsta, o atmosfera pastarosiomis savaitėmis dar labiau pablogėjo – ne tik dėl naujų sankcijų, bet ir skandalo dėl Rusijos karinės žvalgybos agentų surengto sprogdinimo Čekijoje 2014 metais.
Reaguodamas į naujas JAV sankcijas, Kremlius jau išsiuntė iš šalies 10 amerikiečių diplomatų, o po kelių dienų JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas patvirtino, kad grįžta į Ameriką „konsultacijoms“. Tai jį paragino padaryti V.Putino patarėjas.
„Manau, kad tikrai nemažai dėmesio bus skirta vidaus politikai.
Kalbant apie tarptautinę politiką, nesu tikras, kad jo (V.Putino, – red.) tonas labai skirsis nuo to, ką jau esame girdėję anksčiau – kad Vakarai bando apsupti Rusiją, kad Rusija tik ginasi nuo žalingų įtakų ir padeda tai daryti rusakalbiams tokiose šalyse kaip Ukraina ar Baltarusija“, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Nerimą keliantis V.Matvijenko ėjimas
Tikriausiai negalės V.Putinas neužsiminti ir apie atsinaujinusius susirėmimus Rytų Ukrainoje, prie kurios sienos Rusija taip pat sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių. Gynybos ekspertai teigia, kad ten rusų pajėgų dabar daugiausia nuo pat 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Donbase.
JAV ir NATO ragina Rusiją mažinti įtampą, bet Maskva teigia tiesiog vykdanti pratybas ir atsakanti į NATO veiksmus, neva keliančius grėsmę Rusijai. Tuo pat metu Kremlius tvirtina, kad gins Rusijos piliečių ir rusakalbių interesus Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė V.Putiną susitikti karo draskomame Donbase ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių.
L.Kojala 15min tvirtino, kad konkrečiai apie šį V.Zelenskio pasiūlymą V.Putinas, ko gero, neužsimins, bet „netiesiogiai galbūt bus užsiminta, jog Rusija atvira dialogui“.
V.Matvijenko paskelbė, kad balandžio 23 dieną, penktadienį, šaukiamas neeilinis Federacijos Tarybos posėdis. Ji paaiškino, kad reikės „greitai įgyvendinti“ nurodymus, kuriuos per metinį pranešimą esą išsakys V.Putinas.
Tiesa, kai kuriems analitikams nerimą sukėlė tiek minėtas G.Ziuganovo paraginimas pripažinti Donbaso pseudorespublikas ir įvesti ten karius, tiek gana netikėtas Federacijos Tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko ėjimas.
V.Matvijenko paskelbė, kad balandžio 23 dieną, penktadienį, šaukiamas neeilinis Federacijos Tarybos posėdis. Ji paaiškino, kad reikės „greitai įgyvendinti“ nurodymus, kuriuos per metinį pranešimą esą išsakys V.Putinas.
Kokius nurodymus? „Apginti“ Donbaso gyventojus ir dėl to pradėti karinius veiksmus? Ekspertų manymu, Federacijos Tarybos formalus pritarimas svarbus trimis atvejais – prezidentui skelbiant komendanto valandą, jam pranešant apie nepaprastąją padėtį ir Kremliui leidžiant siųsti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos Federacijos ribų.
„Putinas tikrai neatsisakys rusakalbių gynimo intencijos. Klausčiau, ar gali būti koks nors strateginio lygmens politikos pokytis.
Kol kas Kremlius kartojo, kad Donbasas yra Ukrainos teritorija ir kad Rusija viso labo nori apginti vietos piliečius ir sudaryti sąlygas Donbasui būti reintegruotam federalizuotoje Ukrainoje.
Tų respublikų nepriklausomybės pripažinimas iš esmės pakeistų tokią strategiją. Bet klausimas, kokia nauda Rusijai pripažinti dar vieną Padniestrę – pripažinimas kvestionuotų Rusijos siekį per įtaką Donbase stabdyti Ukrainos eurointegracines tendencijas.
Nieko negalime atmesti. Pažinti Kremlių iš vidaus labai sunku – galbūt ten iš tiesų įvyko kažkokie lūžiai, ir net nebūtinai dėl Ukrainos. Gal dėl Baltarusijos, gal dėl Navalno“, – 15min tvirtino L.Kojala.
>>>
Kaip minėta, prezidento metinį pranešimą gali užtemdyti A.Navalno šalininkų visoje Rusijoje organizuojamos demonstracijos.
A.Navalno komanda, kuri nuogąstauja, kad garsiausio Kremliaus kritiko gyvybei kalėjime iškilęs rimtas pavojus, kviečia protestus visoje Rusijoje pradėti 19 val. vietos laiku.
V.Putinas parlamente kalbės jau prasidedant protestams tolimajame Vladivostoke. Vėliau žmonės į gatves eis ir vakariniuose Rusijos miestuose, taip rodydami paramą įkalintam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, dėl kurio sveikatos būklės dabar būgštauja tiek rusai, tiek tarptautinė bendruomenė.
Pavyzdžiui, Maskvoje protestuotojai ketina rinktis Maniežo aikštėje, o būtent parodų salėje „Maniežas“, kuri įsikūrusi visiškai šalia, ketina kalbėti V.Putinas.
Tiesa, metinio pranešimo išvakarėse pranešta apie policijos reidus A.Navalno komandos biuruose Krasnodaro ir Kurgano miestuose. Be to, skelbiama apie būrio aktyvistų areštus.
Kovo 31 dieną A.Navalnas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.
Šeštadienį 44 metų opozicionieriaus gydytojai įspėjo, kad jis „bet kurią akimirką“ gali patirti širdies smūgį, nes jo sveikatos būklė sparčiai blogėja.
Rusijos kalėjimų tarnyba, kuri kelis kartus neleido A.Navalno gydytojams jo aplankyti, pirmadienį perkėlė jį iš Pokrovo pataisos kolonijos Vladimiro srityje į ligoninę kitoje kolonijoje tame pačiame regione maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.
Policija įspėjo nedalyvauti „neteisėtuose“ trečiadienio mitinguose. Anksčiau šiais metais per antivyriausybines demonstracijas šalyje buvo areštuota tūkstančiai žmonių.
Ar V.Putinas kalbės apie A.Navalną, nežinia, tačiau bent jau anksčiau tiek Rusijos prezidentas, tiek jo aplinka, tiek prokremliška žiniasklaida vengdavo apskritai viešai minėti šį aktyvistą. Pastaruoju metu A.Navalnas vadinamas tiesiog „pacientu“ ar „kaliniu“.
-
Nepriklausomas analitikas apie Donbasą: „Žinome, kaip Rusija pradeda karus. Tikrai ne veikdama taip, kaip veikia dabar“
-
Edwardas Lucasas: V.Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
-
Ar Kremlius tiesiog leis Aleksejui Navalnui numirti kolonijoje?
-
V.Zelenskis ragina V.Putiną susitikti konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje
