„Pasakysiu be jokios ironijos: mes dažnai naudojame žodžių junginį „broliška šalis“, „broliška liaudis“. Ir šiandien matome, kad Ukraina yra patekusi į sunkią ekonominę, socialinę ir politinę padėtį“, – V.Putinas sakė ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją.
„Ta padėtis susiklostė dėl įvairių aplinkybių ir priežasčių, tačiau ta padėtis yra objektyvi. Ir jeigu mes iš tikrųjų sakome, kad tai broliška liaudis, broliška šalis – turime elgtis kaip artimi giminaičiai ir palaikyti Ukrainos liaudį šioje sudėtingoje padėtyje“, – pabrėžė jis.
"Užtikrinu jus, jog tai pati pagrindinė priežastis, dėl kurios mes priėmėme šį sprendimą", - pažymėjo jis.
Per antradienį vykusias V.Janukovyčiaus ir V.Putino derybas Rusijos lyderis pažadėjo, kad Maskva įsigis Ukrainos euroobligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių (37,6 mlrd. litų) dolerių, taip pat trečdaliu sumažins Ukrainai parduodamų dujų kainą. Pasak ekonomistų, šis žingsnis bent lai laikinai atitolins šalies nemokumo grėsmę.
Tai niekaip nesusiję nei su Maidanu, nei ... su Ukrainos euroderybomis. Mes paprasčiausiai matome, kad Ukraina yra sunkioje padėtyje ir (kad) ją reikia palaikyti
V.Putinas pareiškė, kad sprendimai dėl finansinės pagalbos Ukrainai ir dujų kainų sumažinimo buvo priimti „dėl Ukrainos liaudies“, o ne jos konkrečių vadovų.
„Priėmėme ... sprendimus, susijusius su mūsų ypatingais santykiais su Ukraina. Kartoju, kad tai daroma ne dėl kokios nors veikiančios vyriausybės, o dėl Ukrainos liaudies“, – aiškino jis.
V.Putinas sakė, kas taip pat buvo vadovaujamasi praktiniais sumetimais ir kad „tai nėra pirmas tokio pobūdžio sprendimas“.
Prezidentas priminė, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ jau dukart sutiko atidėti mokėjimų už Ukrainai tiektas dujas terminus – iš pradžių į spalį, vėliau lapkritį, o dabar dar kartą perkėlėme mokėjimus“.
Tačiau jis pažymėjo, kad naujieji susitarimai dėl dujų yra „laikini“ ir kad reikia rasti ilgalaikį sprendinį, kuris leistų Ukrainai išlaikyti mažesnes dujų kainai.
„Realiai suprantame, kad yra problemų su mokumų – tačiau kam pribaiginėti savo pagrindinį partnerį. Todėl tai pragmatiškas sprendimas, ir jis yra laikino pobūdžio – tai papildymas“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas taip pat pabrėžė, kad finansinė pagalba Ukrainai nėra susijusi su įvykiais Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ir Ukrainos derybomis su Europos Sąjunga (ES).
„Tai niekaip nesusiję nei su Maidanu, nei ... su Ukrainos euroderybomis. Mes paprasčiausiai matome, kad Ukraina yra sunkioje padėtyje ir (kad) ją reikia palaikyti... Mes turime tokią galimybę ir mes ja pasinaudosime“, - sakė jis.
Pasak jo, Rusija ir Ukraina palaiko ypatingus santykius, ir Maskva yra suinteresuota išsaugoti bendradarbiavimą.
„Prekių srautai, mašinų gamybos produkcija, kurie eina pas mus iš Ukrainos, - visa tai yra bendradarbiavimo, tekusio dar iš Sovietų Sąjungos, palikimas. Ten daug archaiškų dalykų, bet bendrai tai yra didžiuliai mūsų bendri konkurenciniai pranašumai, kuriuos reikia sumaniai naudoti ir plėtoti ... Mes tai galime padaryti ir Ukrainos, ir Rusijos ekonomikos labui“, - sakė V.Putinas.
Tuo tarpu protestuotojai tebelaiko užėmę Nepriklausomybės aikštę Kijeve, ragindami vyriausybę pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga, kuri žymėtų svarbų atotrūkį nuo Kremliaus.
Kol kas neaišku, ką Rusija gaus mainais iš šio susitarimo, nors V.Putinas leido suprasti, kad su V.Janukovyčiumi nesitarė dėl Kijevo prisijungimo prie Kremliaus vadovaujamos Muitų sąjungos, kuriai taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas.
Ukrainos premjeras Mykola Azarovas pareiškė, kad Kijevas išvengė bankroto ir socialinės griūties dėl šio „istorinio“ susitarimo su Rusija.
Tačiau dėl jo įširdo Ukrainos opozicija, o Europos diplomatai skundėsi, kad tėra laikina priemonė užlopyti spragoms Ukrainos ekonomikoje.
Opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko, buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas, kaltino, kad V.Janukovyčius pasinaudojo Ukraina kaip užstatu, perleisdamas Maskvai svarbių Ukrainos aktyvų kontrolę. Tačiau tie pareiškimai nebuvo patvirtinti.
Vyriausybė ketvirtadienį nori pateikti parlamentui svarstyti 2014-ųjų biudžeto projektą, tačiau opozicija pagrasino blokuoti sesiją, kad tas dokumentas nebūtų priimtas.
„Aiškiai pasakėme (Aukščiausiosios Rados) pirmininkui, kad neišspręsta valstybės krizė, parlamente neįmanoma spręsti jokių klausimų, Absoliučiai neįmanoma priimti šio biudžeto ketvirtadienį“, – sakė nacionalistų lyderis Olehas Tiahnybokas.
Kalinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, tapusi 2004-ųjų prodemokratinės Oranžinės revoliucijos simboliu, sakė, kad vienintelis šios krizės sprendimas – „konstituciškai pašalinti Janukovyčių iš posto, remiantis žmonių valia“.
Savo pranešime, kurį trečiadienį perskaitė jos advokatsa, J.Tymošenko pareiškė, kad negalima laukti galimybės nuversti V.Janukovyčių per prezidento rinkimus, kurie vyks 2015-ųjų pradžioje.
