V.Putinas šias pratybas stebėjo Leningrado srityje esančiame Lugos poligone, kuris yra vos 100 km į rytus nuo Estijos sienos.
Be kita ko, Rusijos kariuomenė pirmadienį išbandė padidinto galingumo raketą „Iskander-M“, kuri pataikė į taikinį Kazachstane, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Šiemet gegužę Gynybos ministerija pareiškė, kad planuojama didinti raketinių kompleksų „Iskander-M“ skriejimo tolį ir gerinti tikslumą, kuriant naujo tipo raketas.
Kai kurios NATO šalys, tarp jų JAV, Baltijos šalys ir Lenkija, išsakė nuogąstavimų dėl šių pratybų masto. Pentagonas pabrėžė, kad „Rusijos ir Baltarusijos pateikti oficialūs duomenys nesutampa su žiniasklaidos informacija“ apie šiuos manevrus.
„Zapad 2017“ rugsėjo 14–20 dienomis vyksta Baltarusijos poligonuose ir Rusijos Kaliningrado, Leningrado ir Pskovo srityse.
„Zapad 2017“ rugsėjo 14–20 dienomis vyksta Baltarusijos poligonuose ir Rusijos Kaliningrado, Leningrado ir Pskovo srityse.
Rusijos ir Vakarų santykiams nukritus iki tokių žemumų, kokios buvo tik baigiantis Šaltajam karui, dėl Krymo aneksijos ir Maskvos vaidmens eskaluojant rytų Ukrainos konfliktą, baiminamasi, kad po šių pratybų Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje, o Baltijos šalių pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės.
Oficialiai paskelbtame pratybų scenarijuje numatoma, kad ekstremistinės grupės įsiskverbia į Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities teritoriją įvykdyti teroristinius išpuolius ir destabilizuoti sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Pagal scenarijų, ekstremistus remia išorės jėgos, tiekiančios logistinę paramą ir karinę įrangą. Išgalvoti priešai įvardyti Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos vardais. Jų teritorijos apima Lietuvą, šiaurinę Lenkiją ir pietinę Latviją.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos įvardija, kad mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Anot Lietuvos pareigūnų, ankstesniuose „Zapad 2017“ mokymuose Rusija ir Baltarusija treniravosi sukurti koridorių iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį, okupuojant pietinę Lietuvos dalį.
NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje papildomais naikintuvais sustiprino oro policijos misiją ir pratybų laikotarpiui atsiuntė karių, o Baltijos jūroje buvo sustiprintas sąjungininkų karinių laivų buvimas.
Rusija ir Baltarusija teigia, kad pratybų pobūdis yra gynybinis ir antiteroristinis ir kad pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių – 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir 3 tūkst. iš Rusijos, tačiau Vakarai teigia, kad skaičius dirbtinai sumažintas, dalies manevrų nepriskiriant „Zapad 2017“. Pagal tarptautinę teisę, pratybose iki 13 tūkst. karių taikomi mažesni reikalavimai dėl stebėtojų kvietimo.
NATO abejoja šių pratybų skaidrumu ir mano, kad iš tikrųjų manevrų dalyvių gali būti nuo 70 iki 100 tūkstančių.
Pasak Rusijos kariškių, pratybose dalyvauja „iki 70 lėktuvų bei sraigtasparnių ir iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant maždaug 250 tankų, iki 200 pabūklų, reaktyvinių salvinės raketų ugnies sistemų sistemų bei minosvaidžių, iki 10 karo laivų“. Pirmadienį pagal šių pratybų programą į Kazachstane esantį taikinį buvo paleista raketa „Iskander-M“. Dėl šio naujo ginklo susirūpinimą jau išreiškė Jungtinės Valstijos.
Ši raketa, paleista iš Kapustino Jaro poligono Astrachanės srityje pietvakarių Rusijoje, nuskriejo 480 km ir sėkmingai pataikė į taikinį Makato poligone Kazachstane, nurodė Rusijos gynybos ministerija.
JAV apkaltino Rusiją, kad ši kurianti sparnuotąsias raketas, kurios yra uždraustos 1987-ųjų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi, siekiant sukelti grėsmę JAV bazėms Europoje bei NATO. Maskva tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir tvirtina, kad susitarimo nepažeidžia.
Pratybomis „Zapad 2017“ siekiama pademonstruoti glaudų Rusijos ir Baltarusijos karinį bendradarbiavimą, tačiau tarp sąjungininkių pastebima ir įtampos ženklų.
Nors 2013-aisiais V.Putinas stebėjo pratybas drauge su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, šiemet jis šiuos mokymus savo šalyje stebės vienas.
A.Lukašenka priima iš Rusijos naftą bei dujas bei didžiules paskolas, dėl kurių klesti Baltarusijos ekonomika. Nors jis dažnai reiškia nepasitenkinimą Kremliaus bandymais „pavergti“ jo šalį ir priversti ją pasiduoti Maskvos įtakai mainais į dosnią ekonominę pagalbą.
Be kita ko, Baltarusijos prezidentas bando palaikyti gerus santykius ir su Vakarais, kad jo šalies priklausomybė nuo Rusijos būtų kuo mažesnė. Politologų manymu, A.Lukašenkos sprendimas „Zapad 2017“ stebėti atskirai, yra jo bandymas išlaikyti tam tikrą atstumą tarp Minsko ir Maskvos.
„A.Lukašenka mėgina pagerinti ryšius su Vakarais, kad gautų naujų paskolų, o Kremliaus karinės pratybos tam nepadeda“, – pareiškė politologas iš Minsko Aleksandras Klaskovskis.
