Per netikėtą kreipimąsi į parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – narius V.Putinas pareiškė, kad įmanoma, jog bus „anuliuotos“ ankstesnės prezidentinės kadencijos, tad jis galės vėl kandidatuoti, kai 2024 metais baigsis jo dabartinė kadencija.
„Iš esmės, toks variantas būtų įmanomas, tačiau su viena sąlyga: jei RF Konstitucinis Teismas paskelbs oficialią išvadą, kad tokia pataisa neprieštaraus pagrindinio įstatymo – Konstitucijos – principams ir pagrindinėms nuostatoms“, – pareiškė V.Putinas.
V.Putinas Valstybės Dūmoje pasisakė įstatymų leidėjams pateikus virtinę pasiūlymų dėl konstitucinių reformų, apie kurias prezidentas paskelbė sausį.
Vienas iš pasiūlymų buvo anuliuoti ankstesnes prezidento kadencijas; praktiškai tokia nuostata leistų V.Putinui vėl siekti prezidento posto, kai 2024-aisiais baigsis jo dabartinė šešerių metų kadencija.
„Šios pataisos jau gerokai pavėluotos, jų reikia, ir esu tikras, kad jos bus naudingos visuomenei ir mūsų piliečiams“, – įstatymų leidėjams sakė 67-erių V.Putinas.
Jis tvirtino, kad Rusijai reikia evoliucinių pokyčių, „nes turėjome pakankamai revoliucijų“, bei užsiminė, kad šalis dar gali būti nepasirengusi naujam lyderiui.
„Ateis laikas, kai aukščiausia valdžia nebus pririšta prie vieno konkretaus asmens. Bet visa mūsų ankstesnė istorija vyko taip, ir, žinoma, negalime to ignoruoti“, – sakė V.Putinas.
Įstatymų leidėjai taip pat siūlė surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, bet V.Putinas pasakė, kad to nereikia, ir pasiūlymas buvo atšauktas.
Tuomet rusų parlamentarai antruoju skaitymu pritarė siūlytoms konstitucinėms reformoms. Pataisoms pritarė 382 parlamentarai, 44 įstatymų leidėjai susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.
Trečiasis ir galutinis skaitymas vyks trečiadienį, nurodė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Tuomet reformoms dar turės pritarti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, o balandžio 22-ąją vyks visuotinis referendumas.
Sausį V.Putinas pribloškė Rusijos politinį elitą, paskelbęs apie Konstitucijos reformų paketą. Tai bus pirmi stambūs pagrindinio šalies įstatymo pakeitimai nuo 1993-ųjų.
Patvirtinus siūlomas pataisas, parlamentas turės įgaliojimus rinkti vyriausybės narius ir išaugs patariamąją funkciją atliekančios Valstybės Tarybos vaidmuo.
„Prezidentas iki gyvos galvos“
Kitais pasiūlymais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas, įskaitant garantuotą minimalų atlyginimą ir valstybinių pensijų derinimą su infliacija.
Be to, Konstitucijoje bus įtvirtintas rusų „tikėjimas Dievu“ ir pabrėžiama, kad santuoka yra dviejų heteroseksualių asmenų sąjunga.
Rusijos opozicija, įskaitant žymų V.Putino kritiką Aleksejų Navalną, tvirtino, kad tokiais pasiūlymais siekiama jį paversti „prezidentu iki gyvos galvos“.
„Labai įdomiai išeina. Dabartinė konstitucija garantuoja, kad aš tikrai galiu dalyvauti prezidento rinkimuose, o V. \Putinas – tikrai negali. Praktiškai aš laimėjau du teismus EŽTT, bet vis tiek negaliu. O V.Putinas išbuvo valdžioje 20 metų, bet vis tiek sieks pirmos kadencijos“, – parašė A.Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“.
Kaip praneša Levados centras, nepriklausomas sociologinių tyrimų institutas, 64 proc. rusų aiškiai nesupranta, ką reiškia siūlymai dėl Konstitucijos pakeitimų.
Vasario 29-ąją daugiau kaip 20 tūkst. žmonių susirinko į protestą, per kurį V.Putinas buvo raginamas nesilaikyti įsikibus valdžios, o opozicinės grupės antradienį suskubo kreiptis dėl leidimų surengti naujų demonstracijų.
Tačiau visuomenės nuomonės apklausos išaugusio pasipriešinimo reformoms nerodo.
Kaip praneša Levados centras, nepriklausomas sociologinių tyrimų institutas, 64 proc. rusų aiškiai nesupranta, ką reiškia siūlymai dėl Konstitucijos pakeitimų.
Ketvirtadalis rusų sakė palaikantys pataisas, o 23 proc. apklaustųjų teigė nedalyvausiantys referendume.
„Stabilizuojantis faktorius“
Lieka neaišku, dėl ko V.Putinas reformų ėmėsi dabar, nors kai kurie stebėtojai tvirtina, kad prezidentui neramu artėjant naujai kovai dėl valdžios Rusijoje ir besibaigiant paskutinei pagal dabartinę Konstituciją jo kadencijai prezidento poste.
Kiti ekspertai baksnoja pirštu į krentančius V.Putino reitingus po jo perrinkimo 2018 metais, Rusijos ekonomikai šlubuojant dėl Vakarų sankcijų ir prastėjant gyvenimo lygiui.
Anksčiau stebėtojai sakė, kad V.Putinas po 2024-ųjų gali siekti užimti „užkulisinį“ postą kitoje valstybinėje institucijoje.
Tačiau Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Maskvoje vadovas Dmitrijus Treninas sakė, kad antradienio įvykiai aiškiai rodo, kad V.Putinas nori likti valdžioje.
„Atrodo, kad pažaidęs su Valstybės Tarybos ir Saugumo Tarybos idėjomis Putinas galutinai nusprendė vėl balotiruotis 2024 metais“, – parašė D.Treninas tviteryje.
Artimiausiomis savaitėmis ar net mėnesiais šalies ekonomika veikiausiai bus dar labiau supurtyta po naftos kainų griūties, kurią išprovokavo Saudo Arabijos sprendimas sumažinti savo naftos kainas labiausiai per pastaruosius 20 metų.
Praėjusios savaitės pabaigoje susitikę pagrindiniai pasaulio naftos gamintojai tarėsi dėl papildomo gavybos mažinimo, kuris leistų atlaikyti naujojo koronaviruso poveikį „juodojo aukso“ paklausai, tačiau Maskva atsisakė papildomai sumažinti gavybą.
Dėl to Saudo Arabija – pirmaujanti pasaulyje naftos eksportuotoja – gerokai sumažino savo naftos kainas užsakovams, taip duodama pradžią kainų karui. Naftos kainų griūtis smarkiai smogė Rusijos rubliui ir akcijoms.
Tuo metu buvusi sovietų kosmonautė ir pirmoji į kosmosą pakilusi moteris, dabartinė parlamentarė Valentina Tereškova, pasiūliusi prezidento kadencijų „anuliavimo“ pataisą, sakė, kad galimybė V.Putinui likti valdžioje suteiktų tvirtą pagrindą.
„Vien tokios galimybės egzistavimas dabartiniam prezidentui, turint galvoje jo didelį autoritetą, yra stabilizuojantis faktorius mūsų visuomenei“, – sakė V.Tereškova.
