V.Putinas, kuris ne kartą buvo susitikęs su H.Chavezu, atkreipė dėmesį į jo iškilią asmenybę ir išreiškė padėką velioniui lyderiui už „tvirto pagrindo“ sukūrimą Rusijos ir Venesuelos santykiams.
„Jis buvo neeilinis ir stiprus žmogus, kuris žvelgė į ateitį ir visada iškeldavo sau aukščiausią kartelę“, – sakoma V.Putino užuojautos telegramoje.
 |
| Hugo Chavezas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (2004 m.) |
„Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Venesuelos žmonėms būdingas atkaklumas ir gyvybinė energija leidžia įveikti tenkančius išbandymus, tęsti kilnų darbą, kuriant stiprią, nepriklausomą ir klestinčią Venesuelos Bolivaro Respubliką“, – sakoma Rusijos vadovo spaudos tarnybos pranešime.
Irano prezidentas M.Ahmadinejadas gedi „kankinio“
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas trečiadienį pareiškė pagarbą velioniui Venesuelos lyderiui H.Chavezui, sakydamas, kad jis tapo „kankiniu dėl įtartinos ligos“.
M.Ahmadinejadas taip pat gyrė savo artimą sąjungininką, „tarnavusį Venesuelos žmonėms ir gynusį žmogiškąsias bei revoliucines vertybes“.
„Galiausiai jis mirė nuo įtartinos ligos ir atidavė savo gyvenimą už savo šalies išaukštinimą ir savo žmonių laisvę“, – M.Ahmadinejadas nurodė užuojautos pranešime Venesuelos viceprezidentui Nicolasui Maduro.
Irano prezidentas palaikė prieš pat H.Chavezo mirtį išsakytus įtarimus, kad Venesuelos priešai kažkokiu būdu ugningo būdo kairiųjų pažiūrų lyderiui sukėlė vėžį, galiausiai pasiglemžusį prezidento gyvybę.
„Venesuela neteko savo narsaus, stipraus sūnaus, o pasaulis neteko išmintingo ir revoliucinio lyderio, – pridūrė M.Ahmadinejadas. – Neabejoju, kad jis grįš kartu su teisiuoju Jėzumi ir tobuluoju žmogumi.“
 |
| Hugo Chavezas su Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu (2009 m.) |
Pastarasis pareiškimas buvo užuomina į 12-ąjį imamą, kuris, kaip tiki Irane daugumą sudarantys šiitai, dabar gyvena slėpumoje ir, grįžęs į žemę kartu su Jėzumi Kristumi, atneš taiką bei teisingumą pasauliui.
Iranas ir Venesuela vykdė griežtai antiamerikietišką užsienio politiką ir pastaraisiais metais pasirašė milijardų dolerių vertės sutarčių dėl abipusių investicijų.
H.Chavezas 13 kartų lankėsi Irane nuo 1999 metų iki savo mirties antradienį. O M.Ahmadinejadas nuo 2005 metų šešis kartus viešėjo Venesueloje.
Velionis Venesuelos lyderis H.Chavezas buvo „didis lyderis ir didelis draugas“, sako Kinija
Kinija trečiadienį pareiškė, kad velionis Venesuelos lyderis H.Chavezas buvo „didelis Kinijos liaudies draugas“ ir žadėjo išlaikyti tvirtus ryšius su šia naftos turtinga Pietų Amerikos šalimi.
Kairiųjų pažiūrų H.Chavezas siekė glaudžių santykių su komunistine Pekino valdžia, norėdamas sumažinti savo šalies priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, o šiuo metu Venesuela Kinijai kasdien parduoda apie 640 tūkst. barelių naftos.
Tuo tarpu Pekinas paskolino Karakasui mažiausiai 30 mlrd. JAV dolerių.
„Prezidentas H.Chavezas buvo didis Venesuelos lyderis“, taip pat didelis Kinijos liaudies draugas, įnešęs svarbų įndėlį draugystės ir bendradarbiavimo ryšiuose tarp Kinijos ir Venesuelos“, – sakė URM atstovė Hua Chunying.
Kinijos prezidentas Hu Jintao ir greitai premjero postą perimsiantis Xi Jinpingas pasiuntė asmenines užuojautas Venesuelos viceprezidentui N.Maduro.
Lotynų Amerikos lyderiai gedi dėl Venesuelos prezidento H.Chavezo mirties
Lotynų Amerika nuo antradienio gedi dėl Venesuelos prezidento H.Chavezo mirties, o Jungtinės Valstijos išreiškė viltį, kad šis įvykis atvers galimybę pagerinti santykius su naftos turtinga valstybe.
58 metų H.Chavezui mirus po ilgos kovos su vėžiu, Venesuelos ateitis tapo neaiški. Šio charizmatiško buvusio oro desantininko valdymas tęsėsi 14 metų. H.Chavezas buvo laikomas Lotynų Amerikos „antiimperialistinės“ kairiosios stovyklose vėliavnešiu.
 |
| JAV prezidentas Barackas Obama ir Hugo Chavezas (2009 m.) |
Jo ideologiniai sąjungininkai Lotynų Amerikoje vienas po kito reiškė pagarbą H.Chavezui, o ypač jį liaupsino komunistinė Havana, vadindama Venesuelos lyderį Kubos revoliucijos lyderio – 86 metų Fidelio Castro – „tikruoju sūnumi“.
Kubos pareigūnai paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą, pagerbdami svarbiausią šalies sąjungininką Lotynų Amerikos regione ir pagrindinį salos ekonomikos rėmėją.
Valstybinės televizijos paskelbtame pranešime Kubos vyriausybė nurodė, kad H.Chavezas per savo kadenciją „stovėjo šalia Fidelio kaip tikras sūnus“.
Tuo tarpu Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff pareiškė, kad H.Chavezas buvo „didis lotynų amerikietis“. „Pripažįstame nepataisomą netektį didžio lyderio ir, visų svarbiausia, Brazilijos draugo, Brazilijos žmonių draugo“, – sakė ji.
Bolivijos prezidentas socialistas Evo Moralesas, kurio politiniai prioritetai ir vadovavimo stilius akivaizdžiai didele dalimi perimti iš H.Chavezo, sakė, kad jaučiasi „sugniuždytas“ dėl savo draugo mirties ir kad greitai išvyks į Venesuelą. „Jaučiame skausmą“, – pridūrė E.Moralesas.
Kitas artimas H.Chavezo sąjungininkas – Ekvadoro kairiųjų pažiūrų prezidentas Rafaelis Correa – sakė, kad šio lyderio mirtis yra „nepataisoma netektis“ Lotynų Amerikai, tačiau pažymėjo, kad Venesuelos žmonės išdidžiai saugos jo palikimą.
Argentinos viceprezidentas Amado Boudou socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad gedi „visa Lotynų Amerika“. „Mus paliko vienas iš geriausių: visada būsite su mumis, komandante“, – pridūrė A.Boudou.
Argentinos prezidentė Cristina Kirchner nurodė vyksianti į Venesueloje vyksiančią H.Chavezo memorialinę ceremoniją.
Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas atkartojo R.Correos išsakytą nuotaiką, pareikšdamas, kad H.Chavezo mirtis yra „didi netektis Venesuelai ir visam regionui, Kolumbijai ir man asmeniškai“.
Kairiųjų pažiūrų Urugvajaus prezidentas Jose Mujica, artimas H.Chavezo draugas, paskelbė pranešimą, kuriame išsakė nuoširdžią pagarbą velioniui lyderiui. „Mirtis visuomet nuliūdina“, – sakė 77 metų prezidentas, patvirtinęs, kad vyks į Venesuelą pareikšti paskutinės pagarbos.
„Tačiau kai kalbi apie žmogų, kuris kovėsi priešakinėje linijoje, ir apie žmogų, kurį, kaip prisimenu, esu pavadinęs dosniausiu mano sutiktu lyderiu – skausmas įgyja visiškai naują matmenį“, – pridūrė J.Mujica.
Čilės prezidentas Sebastianas Pinera, konservatyvių pažiūrų milijardierius, vadino H.Chavezą lyderiu, kuris buvo „giliai įsipareigojęs Lotynų Amerikos integracijai“.
Panašų požiūrį išsakė Hondūro prezidentas Porfirio Lobo, apgailestaujantis užgesus „lyderiui, kuris kovojo už Lotynų Amerikos integraciją“.
Salvadoro prezidentas Mauricio Funesas taip pat išreiškė užuojautą, sakydamas, kad jaučia „gilų gailestį dėl šio didžio lyderio netekties“.
Nors Lotynų Amerikos lyderiai reiškė sielvartą, daug santūresnio atsako sulaukta iš Jungtinių Valstijų, kurias H.Chavezas su pasimėgavimu kritikavo per visą savo vadovavimo laikotarpį.
„Šiuo iššūkių keliančiu prezidento H.Chavezo mirties metu Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtina savo palaikymą Venesuelos žmonėms ir savo suinteresuotumą vystyti konstruktyvius ryšius su Venesuelos vyriausybe“, – sakė JAV prezidentas Barackas Obama.
„Venesuelai pradedant naują skyrių savo istorijoje, Jungtinės Valstijos lieka ištikimos politikai, palaikančiai demokratijos principus, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms“, – rašoma trumpame B.Obamos pranešime.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pagerbė H.Chavezo pastangas dėl savo šalies neturtingųjų ir jo palaikymą taikos procesui Kolumbijoje.
„Prezidentas Chavezas kalbėjo apie labiausiai pažeidžiamiems Venesuelos žmonės kylančius iššūkius ir jų lūkesčius“, – sakė Ban Ki-moonas.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas socialistas Francois Hollande'as gyrė H.Chavezo ryžtą „kovoti už teisingumą“, sakydamas, kad jis „giliai įsiamžino savo šalies istorijoje“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as pareiškė esantis nuliūdintas H.Chavezo mirties, sakydamas, kad šis lyderis paliko „neišdildomą įspūdį“ savo žmonėms.
Naujo prezidento rinkimai bus paskelbti per 30 dienų
Venesuelos viceprezidentas N.Maduro laikinai perims valstybės vadovo pareigas, o naujo prezidento rinkimai bus paskelbti per 30 dienų, antradienį paskelbė užsienio reikalų ministras.
„Tai mandatas, kurį mums suteikė vadas prezidentas H.Chavezas“, – diplomatijos vadovas Eliasas Jaua sakė valstybinei televizijai „Telesur“, aiškindamas, kad „visiškai nėra“ konstitucinės procedūros dėl H.Chavezo pakeitimo.
E.Jaua nenurodė, ar per 30 dienų rinkimai bus surengti, ar tik bus parinkta jų data.
Ministro pareiškimas, kad N.Maduro perims šalies vairą tarpuvaldžio laikotarpiu, galimai prieštarauja konstitucijai, kurioje sakoma, kad prezidentui mirus, jo pareigas perima Nacionalinė Asamblėja.
H.Chavezo socialistinės partijos PSUV įstatymų leidėjas Fernando Soto Rojasas anksčiau sakė, kad šalies vadovo pareigos turėtų būti patikėtos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui Diosdado Cabello.
„Nėra jokio valdžios vakuumo. Nacionalinė Asamblėja ir jos pirmininkas Diosdado Cabello privalo perimti valdžią, o vėliau, be abejo, eisime į rinkimų procesą“, – F.Soto Rojasas sakė valstybinei televizijai, pridūręs, kad palaikys N.Maduro iškėlimą kandidatu.
Po to, kai viceprezidentas N.Maduro, sunkiai tramdydamas ašaras, paskelbė apie H.Chavezo mirtį, sakydamas, kad vyriausybė pasiuntė į gatves ginkluotąsias pajėgas ir policiją, siekdama „palaikyti ir saugoti mūsų žmonės bei užtikrinti taiką“, šimtai H.Chavezo šalininkų susirinko prie karinės ligoninės, kur mirė prezidentas, verkdami ir skanduodami „Mes visi esame Chavezas!“ ir „Chavezas gyvas!“ Ligoninės vartus saugojo kariai.
