A.Kolesnikovas pastebėjo, kad pastaroji V.Putino kalba buvo net 12 minučių trumpesnė nei 2014 metais. „Kalboje trūko idėjų, bet tai ir nebuvo jo tikslas. Tai buvo spektaklis, kuriuo buvo nusiųstas signalas elitui, kad valstybė yra apsiaustyje“, – aiškino ekspertas.
„Dabartinis Kremliaus vadovas nebenori pokalbio“, – primindamas 1993 metais Boriso Jelcino pradėtą kreipimosi į tautą idėją sakė A.Kolesnikovas. „Putinas naudojasi šia proga tam, kad populistiniais pareiškimas sutvirtintų savo kaip kieto vyruko įvaizdį“, – konstatavo jis.
Pasak eksperto, būtent todėl buvo ištartas V.Putino grasinimas: „Alachas nusprendė nubausti valdančiąją Turkijos kliką, atimdamas protą ir suvokimą“.
Jo manymu, šioje kalboje Rusijos elitas buvo perspėtas, kad prieš šalį susivienijo tiek Vakarai, tiek dalis Rytų valstybių, tad reikia pasiruošti kautis su visais, pasiruošti apsiausčiai.
„Pavyzdžiui, Putinas paragino atrasti pakaitalus importuojamoms prekėms ir nustatė ribą, kad Rusijos rinką turėtų pilnai apsirūpinti vietinės gamybos maisto produktais iki 2020-ųjų“, – pastebėjo analitikas. „Tai reiškia, kad jis nori sukurti Rusijos tvirtovę, neturinčią ryšio su išoriniu pasauliu, būtent tada“, – pridūrė jis.
Šis „Putino gelbėtojo“ įvaizdis buvo dar labiau sutvirtintas tos pačios dienos naujiena, skelbiančia, kad Rusija atidarys pirmąjį „energetinio tilto“ į Krymą etapą. Praėjusių metų kovo mėnesį aneksuotas Krymas po nutrūkusio elektros tiekimo iš Ukrainos kurį laiką buvo visiškai paskendęs tamsoje.
Pasak A.Kolesnikovo, V.Putinas Rusijai dar giliau įkalė „nuolatinio karo“ koncepciją, kuria teisinamas ekonominės gerovės mažėjimas. „Krymas, Donbasas, Sirija, teroristai, Turkija – visa ši grandinė uždengia ekonominio stebuklo būtinybę ir kritinį dabartinio Kremliaus režimo vertinimą“, – teigė ekspertas.
Gruodžio 3 dienos kalboje buvo panaudoti tie patys viešųjų ryšių triukai, padėję sutvirtinti V.Putino įvaizdį pastaraisiais metais. „Prezidentas brėžė istorines paraleles tarp Antrojo pasaulinio karo metų antihitlerinės koalicijos ir dabartinio antiteroristinio judėjimo. Patriotiniais sentimentais jis pridengė moralinius. Jis bandė dar labiau pagrįsti prevencinio karo idėją, panašiai kaip Leninas, aiškindamas apie teisingąjį proletariato karą“, – dėstė A.Kolesnikovas.
„Mitai ir simboliai veikia geriau nei tikri faktai“, – pabrėžė ekspertas.
„Mitai ir simboliai veikia geriau nei tikri faktai“, – pabrėžė ekspertas. „Prezidentas pompastiškai dėkojo inžinieriams ir karinės technikos gamyklų darbuotojams, aprūpinantiems karinę operaciją Sirijoje. Panašia kalba buvo dėkojama sovietų kariams, kovojusiems su naciais. Jis dėkojo Rusijos žemdirbiams, vedantiems Rusiją į maisto produktų eksporto lyderius, kai iš tiesų Rusijos kaimas ir ūkiai patiria visišką nuosmukį“, – teigė A.Kolesnikovas.
Jis pastebėjo, kad V.Putinas klaidingai dėstė apie šalies gimstamumo proveržį, kai iš tiesų Rusija jau dešimtmetį patiria stiprų gyventojų skaičiaus mažėjimą.
A.Kolesnikovą labiausiai suneramino V.Putino ateities įžvalga. „Mes nuolat patyrėme istorinius pasirinkimus, kurie reikalavo pasirinkti tolesnį vystymosi kelią. Mes žengėme žingsnį į priekį, kai 2014 metais Krymas ir Sevastopolis tapo vieningos Rusijos dalimi. Rusija dar kartą patvirtino savo, kaip stiprios valstybės, statusą. Kaip valstybės, kurią vienija vienodos vertybės ir tikslai“, – entuziastingai aiškino Rusijos lyderis.
Pasak analitiko, tai bloga žinia tiems 10-15 proc, rusų, kurie mano, kad jų valstybė žengia ekonominio kracho keliu, nepritaria V.Putino ir jo artimojo rato valdymo metodams.
„Karinė operacija Sirijoje, Krymo aneksija, apsistumdymas su Turkija – štai tas prastai artikuliuotos nacionalinės vienybės pagrindas“, – liūdnai konstatavo A.Kolesnikovas.
