Rinkimai į 450 vietų Valstybės Dūmą nepateikė jokių netikėtumų, o valdantieji, trokštantys padidinti savo dominavimą, kai Rusiją yra apėmusi ilgiausiai trunkanti ekonomikos krizė per V.Putino valdymą, ėmėsi priemonių, kad nepasikartotų masiniai protestai, įsiplieskę per ankstesnius rinkimus.
Visgi menkas rinkėjų aktyvumas rodo, kad daugelio rusų nežavi sistema, kurioje Kremliui priklauso beveik absoliuti valdžia. Be to, gali kilti klausimų dėl balsavimo legitimumo.
„Galima jau tvirtai sakyti, kad partija užsitikrino labai gerą rezultatą, kad ji laimėjo“, – po balsavimo sakė V.Putinas valstybinei televizijai.
„Padėtis sunki, sudėtinga, bet žmonės vis tiek nubalsavo už „Vieningąją Rusiją“, – pridūrė jis.
Menkas rinkėjų aktyvumas rodo, kad daugelio rusų nežavi sistema, kurioje Kremliui priklauso beveik absoliuti valdžia. Be to, gali kilti klausimų dėl balsavimo legitimumo.
Suskaičiavus daugiau kaip 86 proc. partijų sąrašų balsalapių paaiškėjo, kad V.Putino „Vieningoji Rusija“ surinko 54 proc. balsų. Ji smarkiai aplenkė Komunistų partiją, gavusią 13,5 proc. balsų ir ultranacionalistinę Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partiją (13,3 procento). Į parlamentą pagal balsavimą už partijų sąrašus taip pat pateks partija „Teisingoji Rusija“, gavusi 6,2 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys.
Visos šios keturios partijos dirbo Valstybės Dūmoje ir ankstesnės sudėties parlamente ir šįkart buvo vienintelės, įveikusios 5 proc. balsų slenkstį. Jos pasidalys pusę mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose, o kiti deputatai bus išrinkti vienmandatėse apygardose pagal šiemet pakeistą rinkimų tvarką.
Šie rinkimai vyko, kai V.Putino populiarumo reitingai yra apie 80 proc., todėl panašu, kad valdantieji nesitiki jokių sukrėtimų per prezidento rinkimus, vyksiančius po dvejų metų.
Rezultatai rodo, kad liberaliosios opozicijos grupės veikiausiai nepateks į parlamentą. Nei partija „Jabloko“, nei RPR PARNAS, vadovaujama buvusio premjero Michailo Kasjanovo, neatrodo surinkusios pakankamai balsų, kad laimėtų bent vieną mandatą pagal proporcinę sistemą.
„Absoliuti dauguma“
Šie rinkimai vyko, kai V.Putino populiarumo reitingai yra apie 80 proc., todėl panašu, kad valdantieji nesitiki jokių sukrėtimų per prezidento rinkimus, vyksiančius po dvejų metų.
Rezultatai rodo, kad liberaliosios opozicijos grupės veikiausiai nepateks į parlamentą. Nei partija „Jabloko“, nei RPR PARNAS, vadovaujama buvusio premjero Michailo Kasjanovo, neatrodo surinkusios pakankamai balsų, kad laimėtų bent vieną mandatą pagal proporcinę sistemą.
Nors balsai tebeskaičiuojami, ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas užtikrintai pareiškė, kad jo partija turės „absoliučią daugumą“ Valstybės Dūmoje.
„Vieningoji Rusija“ šiuose rinkimuose pasirodė geriau nei 2011-aisiais, kai gavo 49 proc. balsų. Tačiau šįsyk rinkėjų aktyvumas buvo mažas, ypač Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Pasak rinkimų pareigūnų, sekmadienį savo balsus atidavė tik 47,8 proc. rinkėjų. 2011 metais rinkėjų aktyvumas siekė 60 procentų.
Rusai balsavo šalyje jau ne vienerius metus tęsiantis erzeliui, kurį pakurstė Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija, didžiausia nuo Šaltojo karo laikų priešprieša su Vakarais, ekonominė krizė ir karinė kampanija Sirijoje.
Tačiau Kremlius griežtai kontroliuoja žiniasklaidą bei viešąjį diskursą, o šių metų rinkimų kampaniją stebėtojai vadino nuobodžiausia pastaruoju laikotarpiu.
Pažeidimai
Šiuos rinkimus lydėjo masinių protestų dėl balsų klastojimo grėsmės šešėlis. Po ankstesnių parlamento rinkimų 2011 metais dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, o protestų mastas tapo rimčiausiu iššūkiu V.Putinui nuo jo atėjimo į valdžią 2000-aisiais.
Tai paskatino Kremlių imtis veiksmų suvaržyti teisę protestuoti. Tuo pat metu jis surengė parodomąją kovos su rinkimų manipuliavimu akciją, atleidęs iš pareigų skandalų persekiojamą Centrinės rinkimų komisijos vadovą.
Į šį postą buvo paskirta garsi žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova, atvėrusi kelią rinkimuose dalyvauti didesniam skaičiui opozicijos kandidatų.
Nepaisant valdžios pažadų kovoti su balsų klastojimu, iš įvairių šalies vietovių gauta stebėtojų nusiskundimų apie pažeidimus, įskaitant atvejus, kai rinkėjai į balsavimo apylinkes buvo vežami specialiai užsakytais autobusais, taip pat dėl rinkimų biuletenių klastojimo.
Centrinės rinkimų komisijos vadovė E.Pamfilova pripažino, kad tam tikruose regionuose būta problemų. Tačiau rinkimų pareigūnai tvirtina, kad pažeidimų skaičius šįsyk gerokai mažesnis nei 2011-aisiais.
„Bet kokiu atveju neabejojama, kad rinkimai vis dėlto yra visiškai teisėti“, – sakė ji.
„Šiuo tikslu daug nuveikėme“, – pridūrė E.Pamfilova.
Pirmą kartą nuo tada, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, šio Juodosios jūros pusiasalio gyventojai balsavo Rusijos parlamento rinkimuose. Ukraina pasmerkė šį balsavimą ir pavadino jį neteisėtu.
Kai kuriuose Rusijos regionuose sekmadienį taip pat buvo renkami vietos lyderiai.
Šiaurės Kaukaze esančios Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas turėtų nesunkiai įveikti savo pirmąjį išbandymą rinkimais ir užsitikrinti antrą kadenciją.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų tvirtinimu, rinkimų kampanijos metu Čečėnijoje buvo negailestingai tildoma bet kokia valdžios kritika.
