Vladimiro Putino sprendimas brėžia niūrų ginklų kontrolės ateities vaizdą

Ketvirtadienį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimą. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas paskelbė, kad Rusija laikysis draudimo ir atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirmosios tai padarys Jungtinės Valstijos. Tačiau pasitraukimą iš sutarties ratifikavimo reikėtų vertinti ir kaip dar vieną signalą, kad teroristinė valstybė ir toliau traukiasi iš kelis dešimtmečius kurtos tarptautinės saugumo architektūros.

Linda Anna Dāldere

Šaltinis:

TVNET

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „AP“/„Scanpix“

1996 m. JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasirašyta sutartis buvo nuo Antrojo pasaulinio karo palaipsniui plėtojamų branduolinės ginkluotės kontrolės planų, kuriais buvo siekiama uždrausti bet kokius branduolinių medžiagų sprogdinimus, įskaitant branduolinių ginklų bandymus gamtoje kariniais ar kitais tikslais, kulminacija.

Tačiau, norint suprasti pastarojo Rusijos sprendimo reikšmę, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad CTBT (Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis) faktiškai dar neįsigaliojo, nes jos neratifikavo aštuonios iš sutarties 2 priede išvardytų šalių.

Vladimiro Putino sprendimas brėžia niūrų ginklų kontrolės ateities vaizdą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta