Kaip skelbiama šiame straipsnyje, Rusijai vykdant vis intensyvesnį informacinį karą su Vakarais, nepriklausomos šios šalies žiniasklaidos priemonės, tokios kaip radijo stotis „Echo Moskvy“, kovoja dėl išgyvenimo ir bijo, kad bus užčiauptos.
Kalbinti tokių žiniasklaidos priemonių redaktoriai sakė, kad retai jaučia tiesioginį spaudimą, tačiau Kremlius turi finansinius, teisinius svertus savo rankose. Be to, redaktoriai sako, kad įbauginami jų reklamos užsakovai.
Tramdo finansinėmis priemonėmis
V.Putinas, 2000 metais atėjęs į valdžią, vienu pirmųjų žingsnių pasirinko žiniasklaidos kontrolės perėmimą į savo rankas. Dabar daugelis žiniasklaidos priemonių priklauso arba valstybei, arba privatiems asmenims bei kompanijoms, lojaliems Rusijos prezidentui.
Kremlius dažniausiai manipuliuoja ekonominėmis priemonėmis – jei esi lojalus valdžiai, gausi reklamos, jei ne – negausi
Tiesa, A.Venediktovas sako, kad Kremlius tik retais atvejais („kartais prie arbatos, kartais prie degtinės, kartais prie konjako“) leidžia jam suprasti, kad nepatenkintas jo radijo stoties skelbiama informacija. Kur kas dažniau taikomas netiesioginis spaudimas. Praėjusiais metais tarnyba, reguliuojanti žiniasklaidos priemonių veiklą, perspėjo „Echo Moskvy“. Antras perspėjimas reikštų, kad radijo stotis būtų uždaryta.
„A.Venediktovas pasakė, kad V.Putinui lojali kompanija „Gazprom media“, valdanti kontrolinį radijo stoties paketą, negali nušalinti jo nuo vyriausiojo redaktoriaus posto, nes tam prireiktų žurnalistų paramos. Tačiau jis jaučia ekonominį spaudimą: reklamos kiekiai sumažėjo, sumažintas ir reklamos skyrius“, - rašoma publikacijoje.
Tuo tarpu žurnalo „The New Times“ redaktorė Jevgenija Albac sako, kad ją stebina tai, jog V.Putinas vis dar leidžia egzistuoti kelioms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms. Ji sako, kad Kremlius dažniausiai manipuliuoja ekonominėmis priemonėmis – jei esi lojalus valdžiai, gausi reklamos, jei ne – negausi.
Ji pasakojo, kad prieš trejus metus policija atliko kratą „The New Times“ redakcijoje, ji pati savo namuose rado pasiklausymo įrangą. Duodama interviu „Reuters“, ji sakė esanti užtikrinta, kad šio pokalbio klausosi dar bent pora žmonių.
Tarsi Sovietų Sąjungos laikais
Sunkūs laikai atėjo nepriklausomam televizijos kanalui „Dožd“, kai kabelinės televizijos operatoriai vienu metu paskelbė atsisakantys transliuoti šią televiziją. Be to, televizija staiga pamatė, kad patalpų nuomotojai nebenori su jais pasirašyti sutarčių. Vienu metu televizijos laidos buvo transliuojamos iš vieno darbuotojo buto. Tik vėliau buvo atrasta studija.
„Dožd“ generalinė direktorė Natalija Sindejeva sako, kad dirbti sudėtinga tiek politine, tiek ekonomine prasme. Dabar televizijos kanalas daugiausia išsilaiko iš mokamos laidų peržiūros internete ir laidų prenumeratos.
„Kai kurioms kitoms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms iškils išnykimo grėsmė, kuomet įsigalios įstatymas, drausiantis užsienio piliečiams turėti daugiau kaip 20 proc. Rusijos žiniasklaidos priemonės akcijų“, - skelbia „Reuters“, kaip galimą auka paminėdami „Viedomosti“.
Nepaisant šių kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, V.Putinas savo rankose turi ištisą kariauną jam visiškai lojalių žurnalistų.
Kai kurie leidiniai, visai kaip Sovietų Sąjungos laikais, turi tiesioginį telefono ryšį su Kremlium
Kaip skelbia „Reuters“, kai kurie leidiniai, visai kaip Sovietų Sąjungos laikais, turi tiesioginį telefono ryšį su Kremlium, o vyriausieji redaktoriai reguliariai dalyvauja susitikimuose su Kremliaus atstovais turinio aptarimui.
Leidinio „Novaja gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas sako, kad daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių tapo paprasčiausiomis masinės propagandos ir manipuliacijų skleidėjomis. Kovo mėnesį leidinys paskelbė, kad dėl lėšų trūkumo gali būti sustabdyta popierinio varianto leidyba. Tačiau kol kas leidinys vis dar pasirodo.
„Novaja gazeta“ redakcijoje kabo šešių nuo 2001 metų nužudytų žurnalistų portretai. Ir visgi D.Muratovas nepraranda optimizmo: „Jeigu ši šalis turi ateitį, ją turi ir nepriklausoma žiniasklaida“.
