Viršūnių susitikimas Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste buvo surengtas abiem šalims ieškant būdų atsverti JAV įtaką. Kim Jog Unas su Vašingtonu yra aklavietėje dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, o V.Putinas nori padaryti Maskvą svarbia žaidėja dar viename pasaulio „karštajame taške“.
Už kelių kilometrų nuo Vladivostoko esančioje Rusų saloje abu lyderiai paspaudė ranką ir nusišypsojo vienas kitam, o tada nuėjo derėtis akis į akį. Pokalbis truko beveik dvi valandas – ilgiau nei tikėtasi.
Prieš susitikimą paskelbtame trumpame pareiškime V.Putinas ir Kim Jong Unas sakė siekiantys stiprinti ryšius, užsimezgusius dar tada, kai Sovietų Sąjunga parėmė Šiaurės Korėjos įkūrėją, dabartinio lyderio senelį Kim Il Sungą.
Kim Jong Unas sakė, jog viliasi dabartinius santykius su Maskva padaryti „stabilesnius ir sveikesnius“, o V.Putinas nurodė, kad šis vizitas suteiks postūmį diplomatiniams ir ekonominiams ryšiams.
Kai prie derybų prisidėjo kiti pareigūnai, Kim Jong Unas padėkojo V.Putinui už „labai gerą“ susitikimą.
„Ką tik labai prasmingai apsikeitėme nuomonėmis abi šalis dominančiais klausimais“, – sakė jis.
Pasak V.Putino, derybos buvo „gana detalios“, bet nė vienas lyderis daug nekalbėjo apie jų turinį.
Tai buvo pirmosios tiesioginės Šiaurės Korėjos lyderio derybos su kitos valstybės vadovu po vasarį Hanojuje surengto jo nesėkmingo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tas susitikimas nutrūko nepasiekus jokio susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
Šiaurės Korėjos darbininkai
Tarp klausimų, kurie tikriausiai buvo aptarti, yra maždaug 10 tūkst. Rusijoje dirbančių Šiaurės Korėjos darbininkų likimas. Pagal sankcijas šie darbininkai iki metų pabaigos turi išvykti.
Darbo jėga yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos eksporto prekių ir pajamų šaltinių. Kaip pranešama, Pchenjanas prašė Rusijos po minėto termino toliau samdyti jo darbininkus.
Kim Jong Unas, kurio vyriausybė Jungtinėms Tautoms nurodė šiemet susidurianti su maisto trūkumu, taip pat labai norės, kad Maskva tęstų ar net padidintų savo pagalbą.
Rusija pastaraisiais metais Šiaurės Korėjai suteikė maždaug 22,3 mln. eurų vertės pagalbą maistu, nurodo Kremlius. Vienoje kovo mėnesio siuntoje buvo daugiau kaip 2 tūkst. t kviečių, pristatytų į Čongdžino uostą, pranešė naujienų agentūra TASS.
V.Putinui šis viršūnių susitikimas buvo proga stumti Rusijos darbotvarkę dėl atsvaros JAV tarptautinei įtakai.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu Kinijos oficialiajam laikraščiui „Renmin Ribao“ V.Putinas užsipuolė „šalis, pretenduojančias į išimtinę pasaulinę lyderystę“.
„Jos nerūpestingai trypia tarptautinės tenormas ir isės principus, griebiasi šantažo, sankcijų ir spaudimo, ir bando primesti savo vertybes ir abejotinus idealus visoms šalims ir gyventojams“, – sakė V.Putinas, kuris po derybų su Kim Jong Unu nuvyks į Kiniją kito viršūnių susitikimo.
Praėjusiais metais prasidėjus diplomatiniam procesui dėl Pchenjano branduolinės programos, V.Putinas ne kartą kvietė Kim Jong Uną atvykti vizito į Rusiją.
Nuo 2018 metų kovo Kim Jong Unas keturiskart susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tris kartus – su Pietų Korėjos vadovu Moon Jae-inu, dukart – su JAV lyderiu D.Trumpu ir kartą – su Vietnamo prezidentu.
Pinigų stokojanti Šiaurės Korėja Hanojuje reikalavo nedelsiant sušvelninti sankcijas, įvestas šaliai dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų. Tačiau derybos žlugo nesutarus, ko Pchenjanas pasirengęs atsisakyti mainais.
Praėjusią savaitę Pchenjanas kandžiai užsipuolė JAV valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo ir pareikalavo, kad jis būtų nušalintas nuo derybų. Toks pareiškimas buvo padarytas kelios valandos po Šiaurės Korėjos pranešimo, kad ji įvykdė naujo ginklo bandymą.
M.Pompeo trečiadienį sakė, jog ateityje tikisi „duobėtų“ derybų su Šiaurės Korėja, bet vis tik išreiškė viltį pasiekti potencialiai svarbų denuklearizacijos susitarimą.
Sovietinių laikų sąjungininkės
Maskva jau ragino švelninti sankcijas Šiaurės Korėjai, o JAV kaltino Rusiją bandant padėti Pchenjanui išvengti kai kurių priemonių. Rusija tai neigia.
Ryšiai tarp Pchenjano ir Maskvos, kuri kažkada buvo svarbiausia jo sąjungininkė, palaikomi dešimtmečius.
Sovietų Sąjunga iškėlė Kim Jong Uno senelį Kim Il Sungą Šiaurės Korėjos lyderiu ir buvo labai svarbi Pchenjano rėmėja bei pagalbos teikėja Šaltojo karo metais.
SSSR finansavimą Šiaurės Korėjai ėmė mažinti jai 9-ajame dešimtmetyje pradėjus siekti susitaikymo su Seulu. Vėliau Pchenjanas smarkiai nukentėjo subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Netrukus po to, kai pirmą kartą buvo išrinktas Rusijos prezidentu, V.Putinas siekė normalizuoti santykius ir tris kartus susitiko su dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvu Kim Jong Ilu. Vienas tų susitikimų 2002 metais taip pat įvyko Vladivostoke.
Vėliau svarbiausia izoliuotos Šiaurės Korėjos sąjungininke, didžiausia prekybos partnere ir gyvybiškai svarbia kuro tiekėja tapo Kinija, ir analitikai sako, kad dabar Kim Jong Unas galėtų ieškoti galimybių atsverti Pekino įtaką.
Nors ryšiai tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos išliko šilti, praėjusį kartą jų lyderių susitikimas įvyko 2011 metais, kai Kim Jong Ilas tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui pasakė esąs pasirengęs atsisakyti branduolinių bandymų.
Vėliau, jau valdant Kim Jong Ilo sūnui, Šiaurės Korėja įvykdė kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą ir išbandė raketas, galinčias pasiekti bet kurį tašką JAV teritorijos žemyninėje dalyje.