Rusija tikisi, kad pasibaigus APC forumui Vladivostokas taps jos langu į Aziją ir naujas rinkas – panašiai kaip caro Petro Didžiojo įkurtas Sankt Peterburgas, tapęs langu į Europą.
Rusija negailėjo išlaidų, organizuodama renginį, kuriam pagal mastą negalėtų prilygti ankstesni APEC viršūnių susitikimai, nors šiuo metu visas pasaulis priverstas veržtis diržus dėl ekonomikos krizės.
Per didžiulį statybų bumą iškilo 1 872 metrų ilgio kabamasis tiltas, kurio centrinis tarpas tarp atramų esą ilgiausias pasaulyje – 1 104 metrų. Naujasis tiltas jungia Vladivostoką su konferencijų centru, kuriame vyks APEC susitikimas.
Užuot pasirinkusi lengviausią kelią ir surengusi šią konferenciją žemyne, Rusija nusprendė, kad ji turi vykti beveik nepaliestoje Rusų saloje, kurioje buvo pastatytas didžiulis naujas kompleksas, panašus į amerikietišką universiteto miestelį.
Ateinantį savaitgalį pasibaigus šiam forumui, saloje įsikurs Tolimųjų Rytų federalinis universitetas, kuriame iš pradžių studijuos 25 tūkst. žmonių, nors pareigūnai tikisi pritraukti dar daugiau studentų iš visos Azijos.
Pareigūnai siekė, kad vaizdingoje vietoje įsikūręs miestas būtų pertvarkytas ir galėtų tapti Rusijos atsaku San Fransiskui arba Stambului. Siekiant sumažinti eismo spūstis, buvo pastatytas dar vienas kabamasis tiltas per Auksinio rago įlanką.
Naujas oro uosto terminalas jau priiminėja viršūnių susitikimo svečius, kurie naujai nutiesta geležinkelio atšaka galės nuvažiuoti tiesiai į miestą, išvengdami varginančių spūsčių keliuose.
Taip pat buvo atlikta kitų mažiau pastebimų patobulinimų, įskaitant modernios nuotekų valymo įrenginių statybą.
Bendra šių projektų kaina pasiekė 670 mlrd. rublių (56,9 mlrd. litų) – tai milžiniška suma šaliai, kurią 2008 metais sukrėtė ekonomikos krizė.
Dalis šių investicijų skirta didelei žiedinei sankryžai prie Transsibiro geležinkelio galinės stoties prie Ramiojo vandenyno.
Vladivostoke veikia Rusijos karinio Ramiojo vandenyno laivyno bazė, tačiau šis miestas buvo smarkiai apleistas, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Žuvies perdirbimo įmonėms patyrus nuosmukį, daugelis Vladivostoko gyventojų persikėlė į toliau vakaruose esančius miestus, ieškodami geresnio gyvenimo, o organizuotų nusikaltėlių gaujų susišaudymai buvo tapęs kasdienybe, kol Maskva į šias problemas žiūrėjo pro pirštus.
„Per pastaruosius 20 metų federalinis centras nepelnytai užmiršo Tolimuosius Rytus, ir dabar ši padėtis pagaliau pasikeitė“, – sakė laikraščio „Novaja gazeta“ korespondentas Vladivostoke, parašęs kelias knygas apie šį miestą.
„Visi gyvename tame pačiame sausumos lopinyje, tačiau kartais jausdavomės, tarsi būtume kažkokioje tolimoje saloje“, – jis teigė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau netgi 20 mlrd. dolerių renovacija nenugludino visų šio miesto aštrių kampų. Duobėti keliai, dulkini šaligatviai ir apleisti pastatai rodo, kad Vladivostoko dar laukia tolimas kelias, kol bus įgyvendintas Kremliau užmojis paversti jį Tolimųjų Rytų investicijų sostine, panašia į Honkongą arba Singapūrą.
Šis projektas supriešino Vladivostoko gyventojus, labai besididžiuojančius savo miestu: kai kurie dėkingi už seniai lauktą Maskvos dėmesį, o kiti peikia viršūnių susitikimą, vadindami jį milžinišku netinkamai nukreiptų lėšų švaistymu.
Maskvoje įsikūrusio Nepriklausomo socialinės politikos instituto ekspertė Natalija Zubarevič vadino Vladivostoko pertvarkymą megalomanišku projektu ir kritikavo pareigūnus, nusprendusius rengti viršūnių susitikimą Rusų saloje.
„Vladivostoke buvo daug galimybių, ir viena jų – sukurti infrastruktūrą viršūnių susitikimui žemyne“, – teigė ji.
Kai svarbūs svečiai iš Maskvos grįš į sostinę, vietos pareigūnams teks sunki našta išlaikyti pastatytus didžiulius naujus kompleksus.
„Kad tai padarytų, jiems reikės papildomų lėšų, o tam nėra daug prieinamų pinigų“, – argumentavo N.Zubarevič, vadindama šį projektą „Potiomkino kaimu“, turinčiu nuslėpti tikrąją gyvenimo kokybę šiame mieste.
