25 km nuo šiaurinės Šlėzvigo–Holšteino pakrantės atsivėrė nauja sala. Tarsi vulkaninė sala pirmiausia iškilo šiaurinė salos dalis, pranešė žurnalas „SG Nationalpark Nachrichten“.
„Prieš ketvirtį amžiaus jos nebuvo“, – džiaugėsi nacionalinių parkų direkcijos vadovas Detlefas Hansenas.
Jei prieš dešimt metų ant vos išnirusio paviršiaus, padengto suplotu smėliu, buvo galima aptikti keletą sidabrinių kirų ir jūrinių šarkų, dabar, kaip skelbiama straipsnyje, ant metro aukščio, tankiai apžėlusių kopų ir pakrantėse aptinkama apie dešimt paukščių rūšių, kurie čia peri savo jauniklius.
2012 metų metų vasaros pradžioje čia suskaičiuotos 149 sidabrinių kirų, 74 silkinių kirų, keturios jūrinių šarkų poros, pilkoji žąsis, du balnotieji kirai, paprastosios gagos ir jūriniai kirlikai, pora sakalų.
Gamtos asociacijos aplinkosaugininkai nuo 1999 metų stebi įspūdingą salos plėtrą. Šiandien jos plotas siekia 20 futbolo aikščių, ji nugludinta vėjo ir papuošta laisvai vešinčios augmenijos. Aukščiausios kopos siekia per keturis metrus, iš dalies apaugusios paplūdimio žole ir smėlio augmenija.
Vandens skalaujamos pakrantės ir kitos drėgnos zonos apaugusios žole, čia auga tipiniai augalai – kiečiai, burnotinių šeimos augalai, meldai. Gamtosaugininkai saloje aptiko 49 rūšių augalus. Prieš penkerius metus buvo tik penkios rūšys.
Asociacijos duomenimis, saloje aptikta ir mažoji žuvėdra. Pasak atstovų, tai sustiprina salos ekologinę svarbą. Tikimasi, kad joje apsigyvens ir itin reta margasparnė žuvėdra.
Manoma, kad sala susiformavo srovėms į šią vietą sunešus didelį smėlio kiekį, pastebima, kad kai kuriose Vokietijos salose smėlis sparčiai nuplaunamas.
