Krizei tęsiantis penktus metus, visuomenės nuomonės tyrimai, laikraščių antraštės ir politikų apsižodžiavimai atspindi augantį nepasitenkinimą Aleksio Cipro vadovaujama kairiųjų vyriausybe ir jos bekompromise derybų taktika.
Laikas sparčiai senka, o ženklų, kad Atėnams gali pavykti susitarti su savo tarptautiniais kreditoriais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu, kol kas nematyti. Susiklosčius tokiai situacijai, daug rinkėjų Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir faktinė iždininkė, mano, jog atėjo laikas graikams pasitraukti iš 19 valstybių vienijančios euro zonos.
„Jų apskritai nereikėjo priimti į euro zoną“, – Berlyne sakė 67 metų pensininkas Berndas Tuerckas, primindamas, kad Graikijai žalią šviesą tapti euro zonos nare uždegė suklastoti ekonomikos duomenys.
B.Tuerckas sakė nemanantis, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Europos Sąjunga leis išsipildyti vadinamajam Grexit (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) scenarijui, tačiau pridūrė: „Bijau dėl savo vaikų ir anūkų, kuriems teks finansuoti tą šalį“.
55 metų verslininkė iš Kelno Nicole Baumann sakė, kad ją erzina Graikijos atsisakymas karpyti pensijas, kai nemažai vokiečių senjorų vos suduria galą su galu.
„Manau, graikai turėtų būti išspirti iš euro (zonos) ir nebegauti daugiau jokios pagalbos“, – kategoriškai rėžė ji.
„Manau, graikai turėtų būti išspirti iš euro (zonos) ir nebegauti daugiau jokios pagalbos“, – kategoriškai rėžė ji.
Praėjusią savaitę atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad 51 proc. respondentų mano, jog Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. Nuo metų pradžios, kai į valdžią atėjo A.Cipro ultrakairioji partija, taip manančių vokiečių skaičius šoktelėjo beveik 20 procentų.
Analogiškoje apklausoje Prancūzijoje „Grexit“ scenarijų palaikė 46 proc. respondentų, o Italijoje už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos pasisakė 42 proc. apklaustųjų.
„Vokietijos žmonės netenka kantrybės dėl graikų pozicijos“, – sakė Matthias Jungas iš sociologinių tyrimų instituto, kuris atliko šią apklausą visuomeninio transliuotojo ZDF užsakymu.
„Vokietijos žmonės netenka kantrybės dėl graikų pozicijos“, – sakė Matthias Jungas iš sociologinių tyrimų instituto, kuris atliko šią apklausą visuomeninio transliuotojo ZDF užsakymu.
Jis pridūrė, kad “nuo metų pradžios tai stabili tendencija“.
Tyrimo duomenys rodo, kad apie 70 proc. vokiečių pasisako prieš bet kokias tolesnes nuolaidas graikams, nes mano, jog tai būtų pasidavimas Atėnų „šantažui“, sakė M.Jungas.
Vis dėlto, pasak sociologo, apklausa taip pat parodė, kad vokiečiai euro zonos subyrėjimą laiko „scenarijumi, kurio reikėtų vengti bet kokia kaina“.
A.Merkel ne kartą yra pabrėžusi, jog nori, kad graikai liktų euro zonoje. „Jeigu bus valia – atsiras ir išeitis“, – dažnai kartoja ji.
Tačiau įstatymų leidėjas Guntheris Krichbaumas iš A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ketvirtadienį užsienio žurnalistams pareiškė, kad „daug gyventojų – ir tai nėra tik Vokietijos fenomenas – sako: pakanka, jau parodėme didžiulį solidarumą“.
„Iš Atėnų būta daugybės provokacijų, ypač vokiečių atžvilgiu. Žmonės į viską žiūri labai emocionaliai“, – pabrėžė jis.
„Iš Atėnų būta daugybės provokacijų, ypač vokiečių atžvilgiu. Žmonės į viską žiūri labai emocionaliai“, – pabrėžė jis.
A.Merkel ėmėsi vadovauti Europos lyderių raginimams Graikijai laikytis griežto taupymo bei įgyvendinti sunkias reformas mainais į finansinę pagalbą, ir dėl šios savo pozicijos graikų karikatūrose ji buvo pavaizduota vilkinti nacių uniformą. Tačiau vokiečių rinkėjai, nerimaujantys dėl valstybės finansų, tokią kanclerės poziciją palaiko.
Daniela Schwarzer iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo fondo sakė, kad ankstesniais metais buvo sulaužyti „tabu dėl „nacių Vokietijos“ ir „tingių graikų pensininkų“, bet Vokietijos viešoji nuomonė vis dėlto netapo visiškai priešiška graikų atžvilgiu“.
Tačiau dabar visuomenės nusiteikimas akivaizdžiai pablogėjo, nes daug vokiečių „nebetiki, kad ši šalis nori ar gali žaisti pagal bendrai sutartas taisykles ir siekti bendrų tikslų“, pažymėjo ji.
Netgi Vokietijos centro kairiųjų sparno atstovas, vicekancleris Sigmaras Gabrielis, iki šiol palaikęs skolų slegiamą Graikiją, nusigręžė nuo Atėnų.
Netgi Vokietijos centro kairiųjų sparno atstovas, vicekancleris Sigmaras Gabrielis, iki šiol palaikęs skolų slegiamą Graikiją, nusigręžė nuo Atėnų.
„Visoje Europoje stiprėja nusistatymas: gana!“, – rašė ji straipsnyje dienraštyje „Bild“, kaltindamas Atėnus, kad jie „tuoj praloš savo šalies, o ir visos Europos, ateitį“.
Pats „Bild“ vykdė aktyvią kampaniją prieš A.Cipro vyriausybę, kurią kaltino į „prarają“ švaistant Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigus.
Vasarį šis populiarius dienraštis viename savo numerių didžiulėmis raidėmis išspausdino žodį „Nein“ („Ne“), reiškiantį nepritarimą tolesnei pagalbai Atėnams, ir paragino savo skaitytojus iškelti jį priešais kameras.
Tuo tarpu naujienų tinklalapio „Spiegel Online“ skiltininkas Jakobas Augsteinas tvirtina, kad pati A.Merkel pataikauja viešajai nuomonei, jog „godūs graikai mėgina pasisavinti vokiečių pinigus“.
„Tik taip dabar šioje šalyje kalbama apie euro krizę“, – rašė J.Augsteinas.
