Tačiau Europos didžiausioje ekonomikoje įsibėgėjant antrai infekcijos bangai, pradeda ryškėti ir federalinės sistemos trūkumai.
Skirtingoms Vokietijos žemėms taikant skirtingus kelionių apribojimus, karantino taisykles ir testavimo strategijas, susidaręs painus jų kratinys nulėmė sąmyšį, kurį savaitraštis „Focus“ pavadino „koronachaosu“.
Vokietijos federalinių žemių lyderiai reguliariai tariasi su kanclere Angela Merkel dėl kovos su COVID-19 gairių, tačiau galiausiai kiekvienas regionas turi teisę pats spręsti, ar jų laikytis, ar ne.
Viena iš labiausiai vokiečius sugluminusių priemonių yra praėjusią savaitę suderintas kelionių draudimas, teoriškai neleidžiantis pavojingų Vokietijos zonų gyventojams rezervuoti nakvynę kitoje šalies dalyje.
Tačiau penki Vokietijos regionai atsisakė įgyvendinti tokį draudimą, o kiti jį kiek pakeitė, pritaikydami priemonę prie savo poreikių.
Taigi, pavojinga zona laikomame Berlyne gyvenantis asmuo gali nuvykti į sostinę supančią Brandenburgo žemę vienos dienos kelionės ar apsipirkti, bet negali ten nakvoti.
Jei berlynietis nori apsilankyti šiauriau esančioje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje, jam būtina pateikti neigiamą COVID-19 testą ir dvi savaites laikytis karantino – tačiau norint nuvykti į atokesnį Bremeną tokie apribojimai netaikomi.
Per trečiadienį įvykusį įtemptą susitikimą su A.Merkel daugelio žemių premjerų pareikalavo atšaukti minimą draudimą, bet tesulaukė pažado, kad jis bus atnaujintas lapkričio 8 dieną, po rudens atostogų.
„Visa tai – nesąmonė“
A.Merkel pareiškė „nesanti visiškai patenkinta“ tokiu sprendimu ir pripažino, kad įgyvendinti draudimą „iš tikrųjų nebus lengva“.
„Būtent todėl rudens atostogų metu iš esmės laikysimės jau galiojančių taisyklių – žmonės turi būti suteiktas tam tikras nuspėjamumas“, – sakė ji ir primygtinai paragino tautiečius vengti nebūtinų kelionių.
Vienas iš kelionių taisyklių kritikų yra Berlyno meras Michaelis Mulleris, interviu transliuotojui ZDF pavadinęs jas beprasmėmis.
„Kasdien šimtai tūkstančių žmonių keliauja į darbą, susitinka parduotuvėse, vietos transporte, darbe, o paskui berlyniečiui neleidžiama dvi dienas nakvoti Šprėvaldo miške. Visa tai yra nesąmonė“, – piktinosi jis.
Tuo metu Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas prieš trečiadienį įvykusį susitikimą pripažino, kad padėtis tampa vis painesne.
„Žmonės turi teisę turėti aiškias, privalomas, visiems suprantamas taisykles“, – dienraščiui „Bild“ sakė jis.
„Jei taisyklės daugiausia yra suprantamos, jos taip pat būna plačiai pripažįstamos gyventojų, – pažymėjo jis. – Jei taisyklės kelia painiavą, kenčia ir pripažinimas.“
Krūvos išimčių
Kelionių į užsienį taisyklės glumina ne ką mažiau. Vokiečių vyriausybė trečiadienį susitarė dėl asmenų, grįžtančių į Vokietiją iš tarptautinių rizikos zonų, testavimo ir karantinavimo gairių.
Nuo lapkričio 8 dienos visi sugrįžę iš tokios rizikos zonos faktiškai turi izoliuotis 10 dienų.
Tačiau ši taisyklė numato ir krūvą išimčių, įskaitant taikomas pirmyn ir atgal važinėjantiems darbuotojams, mažiau nei parą pavojinga laikomoje valstybėje tranzitu keliavusiems asmenims ir net žmonėms, viešėjusiems pas šeimos narius ne ilgiau kaip tris dienas.
Keliautojai taip pat gali išvengti 10 dienų karantino, pateikę ne seniau kaip prieš dvi paros prieš kelionę atliktą neigiamą testą arba pasitikrinę sugrįžę atgal.
Tačiau net sulaukus neigiamo testo rezultato, karantino reikės laikytis ne mažiau kaip penkias dienas.
Dar daugiau painiavos lemia faktas, kad atskiroms žemėms leidžiama savo nuožiūra taikyti šias priemones.
Vokietijos turizmo federacija (DTV) paragino kuo skubiau pradėti laikytis vieningesnio požiūrio, siekiant išvengti keliautojų nusivylimo ir nereikalingo spaudimo ekonomikai.
„Chaosas rudens atostogų pradžioje dar kartą įrodo, kad koordinuoti žemių ir federalinės vyriausybės veiksmus yra svarbiau negu kada nors anksčiau“, – nurodoma DTV pareiškime.