Vokietė teisme pasiekė pergalę – ji turi teisę sužinoti tėvo vardą. Teismas trečiadienį paskelbė, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbesnė nei spermos donoro anonimiškumas, nepaisant to, kad jis jam buvo garantuotas. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
21-erių metų vokietė prieš ketverius metus sužinojo, kad jos mama ryžosi dirbtiniam apvaisinimui ir ją auginęs vyras nėra tikrasis jos tėvas. Kartu su donoro vaikų asociacija Sarah P. kovojo už teisę sužinoti savo biologinio tėvo vardą ir gauti apie jį informacijos. Apygardos teismas merginos prašymo netenkino.
Nepaisant dabartinio sprendimo, nežinia ar 21-erių metų studentė galės sužinoti savo tėvo vardą. Medicinos įstaigai šiuo atveju galėtų grėsti baudos, o informaciją išdavusiam asmeniui – įkalinimas. Be to, tokių duomenų gali apskritai nebebūti.
Vadina teoriniu sprendimu
Atsakovu tapęs moterį apvaisinęs gydytojas iš Eseno teigia, kad 21 metų senumo duomenų tiesiog nebėra. Sprendimas, anot jo, tėra teorinis. Aukščiausiojo teismo teisėjai šių gydytojo argumentų nepaisė. Apklausoje pats medikas įnešė painiavos, teigdamas, kad sunaikinti ne visi to meto duomenys.
Teisiškai ilgesnis duomenų saugojimo laikotarpis buvo įteisintas tik po to, kai pareiškėja gimė. Nors federalinis teismas dar 1989 metais pripažino, kad žinoti genetinę kilmę yra žmogaus asmeninė teisė, tačiau dar ilgai joks įstatymas nenurodė spermos donorų duomenų saugojimo tvarkos.
2007 metais atsirado kai kurių naujų poįstatyminių aktų. Numatyta, kad informacija apie spermos donorystę, kuri laikoma audinių perdavimu, turi būti saugoma 30 metų. „Šios sistemos tikslas buvo ne galimybė vaikams prieiti prie duomenų, o atsekti infekcinių susirgimų šaltinį“, – sakė vaisingumo gydytojas Andrew Hammelis.
Iki 2007 metų visi spermos donorystės dokumentai galėdavo būti sunaikinti po dešimties metų.
Manoma, kad Vokietijoje gyvena apie 100 tūkstančių spermos donorų vaikų. Dabartinis sprendimas gali turėti milžinišką poveikį ir sukelti daugybę kitų ieškinių.