Vietoj to kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė remsis pinigais, gautais iš įšaldyto Rusijos turto, kad galėtų toliau palaikyti Kyjivą, ir, be kitų metų biudžete numatytų 4 mlrd. eurų, neplanuoja jokios „papildomos pagalbos“.
Šiais metais Berlyno pagalbos vertė siekė 8 mlrd. eurų.
Kad būtų galima kompensuoti skirtumą, Vokietija tikisi, „kad Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos (ES) rėmuose bus sukurta finansinė priemonė, kuriai bus panaudotas įšaldytas Rusijos turtas“, sakė kitas šaltinis finansų ministerijoje.
Šaltiniai patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusius atskirus pranešimus, o laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ savo savaitgalio numeryje parašė, kad šis žingsnis yra dalis susitarimo tarp kanclerio, priklausančio Socialdemokratų partijai, ir liberalo finansų ministro Christiano Lindnerio (Kristiano Lindnerio).
Dėl 2025 metų biudžeto tarp valdančiajai koalicijai priklausančių liberalios FDP partijos, žaliųjų ir socialdemokratų vyksta aršios diskusijos.
Finansų ministras savo kolegų yra paprašęs taupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei per daug įsiskolinti.
Tačiau dėl biudžeto dar bus diskutuojama, kol jis bus patvirtintas iki metų pabaigos.
Ukrainos sąjungininkai rengia mechanizmą, kuris leistų dalį visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto – o jo vertė siekia 300 mlrd. JAV dolerių – panaudoti paremti Kyjivą kare su Maskva.