A.Merkel derybos su Vokietijos žemių, kurios dažnai linkusios elgtis savarankiškai, truko kelias valandas. Ir galiausiai baigėsi sėkmingai.
Balandžio 1-5 dienomis, iki pat Velykų pirmadienio, šalyje žmonės galės bendrauti tik su savo ir dar vienos šeimos nariais. Kitaip tariant, rinktis galės daugiausia 5 žmonės, taip pat – su jais gyvenantys vaikai iki 14 metų.
Federaliniai ir žemių pareigūnai taip pat jau prašo religines ceremonijas rengti tik internete – be abejo, siekiama išvengti sambūrių.
Be to, maisto prekių parduotuvės per visas tas penkias dienas veiks tik šeštadienį, balandžio 3-ąją. Skiepijimo ir testavimo centrai galės veikti, o po švenčių vyriausybė planuoja dar labiau padidinti testavimo apimtis.
Anksčiau šį mėnesį Berlynas buvo pradėjęs švelninti ribojimus. Tačiau A.Merkel dabar paskelbė, kad užsikrėtimų vėl daugėja, o ligoninėse lieka vis mažiau vietų – ypatingą dėmesį kanclerė skyrė britiškai COVID-19 atmainai: „Dėl jos iš esmės turime reikalą su nauja pandemija.“
„Žinoma, mums nereikėtų krimstis dėl šių naujienų. Atvirkščiai, jos mums gali suteikti naujų jėgų. Šalis dabar dalyvauja lenktynėse.
Mokslas mums aiškiai rodo: kuo mažiau bus naujų užsikrėtimų, tuo greičiau vakcinavimas padarys įtaką“, – teigė A.Merkel.
Derybos aklavietėje
Kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad „teisinga būtų pasinaudojant Velykų laikotarpiu nuspausti stabdžius“.
Tačiau vokiečių kantrybę jau sekina lėtai vykstantis gyventojų skiepijimas, masinio greitojo testavimo pradžios vėlavimas ir augantys naujų COVID-19 atvejų skaičiai, kurių nesustabdė ilgus mėnesius trunkantys suvaržymai. Visuomenės parama A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) yra mažiausia per metus.
Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika rugsėjį rinks naują federalinį parlamentą, o 16 metų valdžioje išbuvusi A.Merkel pasitrauks.
Savaitraštis „Der Spiegel“ vyriausybės vis įvedamus apribojimus pavadino „skandalu“, pareiškęs, kad ji stato „visiškai neteisingus prioritetus“ ir daugiau dėmesio turėtų skirti vakcinacijos kampanijai bei testavimo strategijai.
„Šis trijų savaičių karantino ritmas patvirtina įtarimą, kad federalinė vyriausybė ir žemės paprasčiausiai bando vytis žaidime, kurį pralaimėjo“, – parašė konservatyvios pakraipos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Tuo metu ultrakairiojo sparno partijai „Die Linke“ atstovaujantis parlamentaras Dietmaras Bartschas antradienį sakė, kad kanclerė ir jos ministrai „turėtų atsiprašyti piliečių“ už savo klaidingus sprendimus.
Vokietija antradienį paskelbė per praėjusią parą registravusi 7 485 naujus užsikrėtimo atvejus, taip pat mirė 250 anksčiau užsikrėtusių pacientų. Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, pastarųjų septynių dienų sergamumas siekia 108,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vasario pabaigoje Vokietijoje buvo pradėti švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvesti suvaržymai, o kovą buvo leista atsidaryti kirpykloms ir kai kurioms parduotuvėms.
A.Merkel ir žemių lyderiai kovo pradžioje susitarė, kad regionų valdžia vėl sugrąžins suvaržymus, jeigu šis rodiklis viršys 100.
„Visiškai teisinga, kad mes spaudžiame avarinius stabdžius“, – pareiškė A.Merkel.
Mokyklos ir toliau liks iš dalies atidarytos, o naktinė komendanto valanda nebus įvesta, nors toks pasiūlymas buvo pateiktas prieš derybas paruoštame dokumente.
Kalbant apie Velykų atostogas, kai kurių regionų lyderiai tvirtino, kad nėra prasmės leisti žmonėms vykti atostogų į Ispanijai priklausančią Maljorką, bet uždrausti Vokietijos gyventojams kelias dienas praleisti kur nors kitur toje pačioje žemėje.
Galiausiai lyderiai sutarė „skubiai paraginti visus gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį ir šalies teritorijoje, taip pat ir per Velykų atostogas“.
Berlynas taip pat įpareigojo vežėjus užtikrinti, kad visi oro transportu grįžtantys vokiečiai būtų testuojami, nurodė A. Merkel.
Eksporto draudimas
Kanclerė pridūrė, kad Vokietija dalyvauja „vakcinacijos lenktynėse“, sunkiai įsibėgėjant skiepijimo kampanijai šalyje.
A.Merkel pareiškė, kad ji palaiko buvusios šalies gynybos ministrės, dabartinės Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen grasinimą blokuoti Bendrijoje pagamintos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso eksportą.
Europos pareigūnai yra pasipiktinę, kad „AstraZeneca“ iki šiol vykdė savo sutartinius įsipareigojimus Jungtinei Karalystei, tačiau nepristatė sutartyje numatyto vakcinos dozių kiekio ES šalims.
„Mes turime problemą su „AstraZeneca“, – perspėjo A.Merkel.
Kaimyninėje Prancūzijoje pavojaus varpai skamba dar garsiau. Šalies ligoninių federacijos vadovas Fredericas Valletoux pareiškė, kad po maždaug trijų savaičių ligoninių sistema gali patirti „precedento neturintį audringą šoką“ – jei nesuvaldys COVID-19 atvejų sprogimo.
„Epidemija įsibėgėja, skaičiai sprogsta“, – įspėjo F.Valletoux, o vyriausybei patariantis epidemiologas Arnaud Fontanet pridūrė, kad netrukus gali prireikti įvesti naujus viešojo gyvenimo apribojimus.
Praėjusią savaitę Prancūzija jau paskelbė mėnesio trukmės karantiną Paryžiuje ir kai kuriuose kituose šiauriniuose regionuose. Ten, kaip ir kitur Europoje, agresyviai plinta britiška koronaviruso atmaina.
