Nors iš daugelio regionų į Berlyną sklinda signalai, kad galimybės jau išsemtos, kad ne „mes susidorosim su problema“, o problema susidoros su mumis, kanclerė nesiruošia iškelti baltos vėliavos ir pripažinti, kad viskam yra ribos – taip pat ir priimamų pabėgėlių skaičiui.
Vokietijos pirmojo kanalo televizijos eteryje atsakydama į ARD žurnalistės Anne Will klausimus, Angela Merkel ir vėl praleido progą pasiųsti aiškų signalą, kurio jau ištisas mėnuo reikalauja Bavarijos premjeras Horstas Seehoferis ir kurį jau suformulavo federalinis prezidentas Joachimas Gauckas: mūsų širdis didelė, bet galimybės – ribotos.
Priešingai, kanclerė visas žurnalistės abejones ar skeptiškus klausimus atremdavo optimistiniu „Wir schaffen es“. Klausimas tik, kaip ir kokia kaina.
Galimybių išbandymas pabėgėliais: kokį skaičių įmanoma pakelti?
Įdomu, kaip į tuos kanclerės užkalbėjimus reagavo 4600 gyventojų turintis Hardheimo miestelis (Badeno-Viurtembergo žemė), kur buvusiose kareivinėse jau apgyvendintas tūkstantis pabėgėlių? Didesni miestai nuo Hardheimo yra tolokai, tad atvykėliai leidžia dienas miestelio centre prie prekybos centro. Svetimi veidai dominuoja ir miestelio futbolo aikštėje. Kaip prisipažįsta vietos gyventojai, jiems dėl to darosi nejauku. O mėginantiems užmegzti kontaktus su svetimų kultūrų atstovais irgi sekasi nekaip, – pabėgėliai vengia arba bijo bendrauti.
Miestelio meras Volkeris Rohmas „Stern“ žurnalistams prisipažįsta, kad integracija – sunkus dalykas. Ir priduria: „Svarbu žmonėms paaiškinti, kad jie čia yra draugiškai priimami svečiai. Bet kartu priminti ir jų pareigas. O tai reiškia, jog jie turi pratintis prie mūsų pasaulio sampratos, prie mūsų elgesio standartų, mokytis tolerancijos.“
Hardheimo meras kreipėsi ir į valdžią, kuri, jo nuomone, regis, bus užmiršusi, kad „ne vien pabėgėliai turi teisę į politinį prieglobstį, bet ir vietiniai gyventojai turi neatimamas teises, kurios dabar akivaizdžiai apribojamos“. Vienas iš miestelio gyventojų, šeimos tėvas Steffenas Böhreris, sakėsi dėl susidariusios padėties jau rašęs laiškus kanclerei Merkel, Badeno-Viurtembergo žemės premjerui Kretschmanui ir dar daugeliui kitų atsakingų politikų. Bet iki šiol negavęs jokio atsakymo.
Vienas iš miestelio gyventojų, šeimos tėvas Steffenas Böhreris, sakėsi dėl susidariusios padėties jau rašęs laiškus kanclerei Merkel, Badeno-Viurtembergo žemės premjerui Kretschmanui ir dar daugeliui kitų atsakingų politikų. Bet iki šiol negavęs jokio atsakymo.
Vis dėlto dar sunkesnis išbandymas pabėgėliais teko Reino-Pfalco žemėje esančiam Langelonsheimui su jo 4000 gyventojų. Miestelio meras ARD rytinio žurnalo laidoje pasakojo savo ausimis negalėjęs patikėti, kai jam buvo pranešta, jog miestelyje bus įkurdinti 3000 pabėgėlių. Beveik pagal principą: kiekvienam gyventojui – po savo pabėgėlį. Po vietos savivaldybės ir gyventojų protesto pabėgėlių paskirstymo koordinatorius miesteliui paskyrė 1000 pabėgėlių.
Socialistinis bunkeris taps pabėgėlių prieglauda?
Pabėgėlių aprūpinimo pastoge klausimas ramiai miegoti neleidžia ne tik Vokietijos savivaldybių vadovams, bet ir nekilnojamojo turto savininkams.
Prie tokių galima būtų priskirti Merkiš-Oderlando rajono savivaldybės planus apgyvendinti pabėgėlius buvusiame Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) Vidaus reikalų ministerijos vadovybės bunkeryje. Šiame devintajame dešimtmetyje pastatytame komplekse turėjo slėptis VDR vidaus reikalų ministras su savo štabu karinio konflikto su Vakarais atveju.
Tačiau visus ligšiolinius rekordus, atrodo, viršys vos 100 gyventojų turintis Sumtės kaimelis Elbės pakrantėje (Žemutinė Saksonija), kur ligi šiol stovėjęs nenaudojamas pastatas bus pritaikytas 1000 pabėgėlių apgyvendinti. Kaip ką tik pranešė Žemutinės Saksonijos Vidaus reikalų ministerija, stovykla pradės veikti dar šį mėnesį.
Įkurdino netoli erotikos mugės
O štai įrengdami prieglaudą 1000 pabėgėlių vienoje iš Berlyno mugės salių, migrantų skirstymo koordinatoriai netyčia paspendė jiems Veneros spąstus. Mat, šalia esančiose salėse nuo spalio 15 dienos prasidės garsioji erotikos mugė „Venus“.
Šioje sekso industrijos mugėje, sutraukiančioje į Berlyną tūkstančius lankytojų, be kita ko, dalyvaus ir sekso industrijos garsenybės, su savo programa pasirodys oficialusis mugės veidas Micaela Schäfer. Instinktus dirginantys reklaminiai plakatai čia jau senokai traukia akį.
Vokietijos spaudoje pasirodė svarstymų, ar buvo išties gera idėja pabėgėlius iš musulmoniško pasaulio įkurdinti erotikos mugės kaimynystėje. Nebent interpretuotume tai kaip atsparumo testą, šįkart jau ne vietos gyventojams, o pabėgėliams. Arba kaip drąsų jų integracijos į Vakarų pasaulį eksperimentą.
