„Viskas, ką darome, kad paremtume Ukrainą, reiškia ir Moldovos stabilizavimo skatinimą, – pažymėjo ministrė. – Akivaizdu, kas čia esantiems žmonėms kelia didžiausią susirūpinimą: kad jei Ukraina žlugs, kita eilėje bus Moldova.“
A.Baerbock kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Rumunijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Lietuvos lankėsi Kišiniove, kur dalyvavo Moldovos partnerystės platformoje.
Vokietija, viena iš pagrindinių Kyjivo karinių rėmėjų Europoje, inicijavo šią platformą po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, vaizduodama ją kaip platesnių pastangų stabilizuoti Moldovos ekonomiką ir apsaugoti ją nuo Rusijos dezinformacijos dalį.
Moldovos gyventojų daugumą sudaro rumuniškai kalbantys žmonės, o mažumą – rusiškai. Šalies politinė vadovybė po Sovietų Sąjungos žlugimo keitėsi iš prorusiškos į provakarietišką ir atgal, o šiuo metu šalyje veikia į Vakarus orientuota administracija.
Separatistiniame Uždniestrės regione, kuriame prorusiški separatistai per trumpą karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje išsivadavo iš Kišiniovo kontrolės, Maskva yra dislokavusi savo karius.
Moldovos prezidentė Maia Sandu, kaltinanti Rusiją bandymu nuversti jos vyriausybę, pabrėžė, kad Moldova vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, ir paragino partnerius padidinti paramą.
„Rusijos karas prieš Ukrainą, kurį mes smerkėme nuo pat pirmos dienos, padarė didžiulę žalą mūsų ekonomikai, – aiškino prezidentė. – Karo sukeltas netikrumas ir toliau rimtai trukdo mūsų ekonomikos vystymuisi ir trukdys tol, kol tęsis karas.“
Veikiant platformai, buvo pasirašyti susitarimai dėl daugiau kaip 300 mln. eurų paskolų ir 80 mln. eurų dotacijų suteikimo Moldovai, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
Sąjungininkai taip pat palankiai įvertino Moldovos pastangas įstoti į Europos Sąjungą. Vadovaujant A.Sandu, Moldova, esanti tarp Ukrainos ir NATO bei ES narės Rumunijos, tikisi prisijungti prie bloko iki 2030 m.
Prancūzija, Vokietija ir Lenkija išreiškė „tvirtą ir nuolatinę paramą Moldovai“, siekiančiai įstoti į ES, teigiama rezoliucijos projekte, kurį matė „Reuters“ po trijų šalių aukščiausių diplomatų susitikimo.
