Ukrainoje įsisiūbuojant žiemai ir Rusijai toliau atakuojant šalies energetikos infrastruktūrą, Vokietijos valdžios institucijos skubiai ruošia daugiau laikino prieglobsčio vietų. Manoma, jog dar atvyks iki 10 000 žmonių.
BBC pranešė, kad, naujausiais duomenimis, nuo karo pradžios Vokietija priėmė apie milijoną ukrainiečių. Statistika vokiečiams primena 2015 ir 2016 m. įvykius, kai šalyje prieglobsčio prašė panašus skaičius žmonių.
Vienas iš daugiausia pabėgėlių priimančių miestų Vokietijoje – Berlynas. Į sostinės priemiestyje, nebeveikiančiame Tegelio oro uoste, įsikūrusį centrą kasdien atvyksta apie 100 naujų žmonių, todėl beveik 1000 prieglobsčio ieškančiųjų miega milžiniškose šildomose palapinėse. Nors Vokietijos sostinė stengiasi šiltai sutikti pabėgėlius, vis labiau nerimaujama, ar pavyks priimti tokį didelį skaičių žmonių.
Numatyta, jog Berlyno pabėgėlių priėmimo centre žmonės turėtų praleisti iki 3 dienų, bet praleidžia 8 ir dar daugiau.
„Turime 600 vietų prieglobsčio prašytojams ir dar 1600 vietų ukrainiečiams C terminale, tačiau dauguma jų jau užimtos“, – leidiniui „Deutsche Welle“ sakė Detlefas Cwojdzinskis iš Vokietijos Raudonojo Kryžiaus, kuris kartu su kitomis pagalbos organizacijomis vadovauja priėmimo centrui.
„Padėtis sudėtinga, nes dabar žmones turime apgyvendinti didelėse palapinėse“, – sakė jis.
Pabėgėlių reikalų biuras neturi reikalingų pajėgų
Berlyno Senato narė, atsakinga už socialinius reikalus, Katja Kipping neseniai paskelbtame laiške išreiškė susirūpinimą, sakydama, kad šiuo metu Pabėgėlių reikalų biuras „nepajėgus reikiamu greičiu“ patenkinti itin sparčiai didėjančio prašymų skaičiaus ir augančių Ukrainos pabėgėlių poreikių.
Nepaisant visų miesto valdžios pastangų, paprasčiausiai nepakanka lovų. Kaip skubus sprendimas iki metų pabaigos turėtų būti įrengta 10 000 papildomų lovų angaruose ir palapinėse, panašiose, kokios jau stovi buvusiame Tegelio oro uosto kilimo ir tūpimo take.
Berlyno pabėgėlių centre yra maisto, drabužių, lovų, teikiama psichologinė, vertėjų, vaikų priežiūros bei medicininė pagalba. Tačiau šis centras sukurtas užtikrinti tik trumpalaikį prieglobstį.
Numatyta, kad priėmimo centre galima praleisti ne ilgiau kaip tris dienas. Tačiau šiuo metu svetimšaliai vidutiniškai jame užtrunka aštuonias dienas ir ilgiau. Tokiuose priėmimo centruose visoje šalyje daugiau nei 3000 žmonių laukia, kol bus perkelti į nuolatines gyvenamąsias vietas.
Dėl spaudimo, kurį patiria Berlyno nekilnojamojo turto rinka, vis sunkiau rasti nuolatinį būstą, o išsiųsti žmones į kitas Vokietijos dalis taip pat darosi sudėtinga.
Tuo tarpu centro darbuotojai stengiasi prisitaikyti prie ilgalaikių svečių poreikių: nupirkta skalbimo mašinų, bandoma pasirūpinti pramogomis ir plečiamos ugdymo galimybės čia gyvenantiems 300 vaikų, kurių dalis tebesimoko Ukrainos mokyklose vaizdo ryšiu.
Pranokta paskutinioji pabėgėlių krizė
Neseniai Frederikas Paulas, politikas iš šiaurės vakarų Vokietijos, nacionaliniame laikraštyje „Die Welt“ išspausdintame straipsnyje pranešama, jog tokioms bendruomenėms kaip jo „didžiulį iššūkį“ kelia daugybė pabėgėlių iš Ukrainos ir vis augantis prieglobsčio prašytojų antplūdis.
„Dar laukiama dešimčių, jei ne šimtų tūkstančių ukrainiečių moterų ir vaikų... Jau dabar daugelyje bendruomenių gyvena daugiau migrantų nei per 2015–2016 m. pabėgėlių krizę“, – rašoma straipsnyje.
G.Knausas: Jau dabar priėmėme daugiau pabėgėlių nei rekordiniais 2015 m.
Jis taip pat pakartojo metų pradžioje Tiuringijos tarybos narės Martinos Schweinsburg išsakytus komentarus, kuri teigė, kad jos apylinkė pasitikėjo privačiais nuomotojais, kurie apgyvendindavo ukrainiečius – iš pradžių daugiausia moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones – tačiau dabar jie to daryti nenori.
Ji minėjo, jog ir alternatyvios vietos apgyvendinimui tokios kaip mokyklų sporto salės visuomenei atrodo kaip nebepriimtinas sprendimas.
„Mūsų pajėgumai išsemti, – sakė M.Schweinsburg. – Esame priremti prie sienos.“
BBC informuoja, jog nuotaikos šiuo klausimu Vokietijoje darosi vis niūresnės: šiais metais valdžios institucijos užregistravo 65 išpuolius prieš pabėgėlių apgyvendinimo vietas, o tai yra žymiai daugiau nei 2021 m.
Neseniai nacionalinio transliuotojo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad per pastaruosius metus visuomenėje išaugo nerimas dėl imigracijos: 53 proc. apklaustųjų buvo susirūpinę, kad į Vokietiją atvyksta per daug žmonių, t. y. 11 proc. daugiau nei 2021 m. rugsėjį.
Šias baimes ir socialinį susiskaldymą Europoje galima laikyti Rusijos lyderio Vladimiro Putino plano dalimi: naujausia savo kampanija jis siekė padaryti taip, jog Ukraina taptų negyvenama ir dar daugiau jos piliečių išvyktų ieškoti prieglobsčio į kitas Europos šalis.
„Jau dabar priėmėme daugiau pabėgėlių nei rekordiniais 2015 m., –„Deutsche Welle“ teigė Europos stabilumo iniciatyvos pirmininkas Geraldas Knausas. – Vienas iš Rusijos vadovybės tikslų – nukreipti atakas į svarbią infrastruktūrą ir civilinius centrus, kad dar daugiau žmonių būtų priversti bėgti.“
Anot leidinio, susidariusi ir besieskaluojanti situacija taps šios Vokietijos vyriausybės, kuri atėjo į valdžią turėdama daug liberalesnį požiūrį į pabėgėlius nei jos pirmtakė, tolerancijos išbandymu.
