Praėjusiais metais ES įsipareigojo iki 2024-ųjų kovo pristatyti Ukrainai itin reikalingą amuniciją, padėsiančią Kyjivui kovoti su Rusijos plataus masto invazija.
Iki šiol Bendrijos valstybės narės iš savo turimų atsargų Ukrainai suteikė apie 300 tūkst. šaudmenų.
Šiuo metu šalys teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, tačiau abejojama, ar gynybos įmonės sugebės laiku jų pagaminti pakankamai.
„Deja, įspėjamieji balsai dabar yra teisūs“, – per susitikimą su ES kolegomis Briuselyje teigė B. Pistorius.
„Milijonas nebus pasiektas. Turime tai numanyti“, – pridūrė ministras.
ES pareigūnai tvirtina, kad dar per anksti teigti, jog tikslas nebus pasiektas, nepaisant didėjančio skepticizmo, kad jis gali būti įgyvendintas.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis nurodė, kad didelė problema yra tai, jog Europos gynybos įmonės beveik 40 proc. produkcijos eksportuoja į kitas pasaulio šalis.
„Galbūt turime pabandyti perkelti jo produkciją į prioritetinę sritį – Ukrainą. Tai būtų nemažas pokytis“, – pareiškė J. Borrellis.
Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas nurodė, kad bandymai didinti gamybą davė rezultatų ir ES turėtų būti pajėgi pagaminti milijoną artilerijos sviedinių per metus.
Dedamos visos pastangos, kad į Ukrainą būtų pristatyti artilerijos sviediniai
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Talinas užsakė šaudmenų už 280 mln. eurų, o tai, pasak jo, šiuo metu yra didžiausias pirkinys tarp ES valstybių.
„Stengsimės padaryti viską, kas įmanoma, kad sviediniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia“, – teigė jis.
„Pažvelkite į Rusiją. Šiandien ji gamina daugiau nei bet kada anksčiau. Ji gauna sviedinių iš Šiaurės Korėjos. Europa negali sakyti, kad Rusija ir Šiaurės Korėja gali tiekti, o mes – ne“, – pridūrė H. Pevkuras.
Tuo pat metu JAV Kongreso pasipriešinimas verčia abejoti Vašingtono, pagrindinio sąjungininko, gebėjimu užtikrinti pristatymą.
Briuselis teigia, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, kartu su ES valstybėmis narėmis skyrė 27 mlrd. eurų karinę paramą Kyjivui.
Liepą J. Borrellis pasiūlė per ateinančius ketverius metus įsteigti naują 20 mlrd. eurų fondą, skirtą padėti padengti ginklų tiekimo Ukrainai išlaidas.
Šis planas yra platesnio masto Didžiojo septyneto (G-7) pažado suteikti Ukrainai ilgalaikius saugumo įsipareigojimus, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, dalis.
Bet diskusijos dėl ES iniciatyvos įstrigo dėl kai kurių valstybių narių abejonių.
Praėjusią savaitę Vokietija, kuri pareiškė, kad kitais metais padvigubins savo finansavimą Ukrainai iki 8 mlrd. eurų, nėra linkusi skirti papildomų lėšų ES fondui.
J. Borrellis nurodė, kad ES iki šio mėnesio pabaigos pateiks patikslintą planą dėl Ukrainos, kurį gruodį svarstys Bendrijos vadovai.
