Graikijos finansų ministro pavaduotojas Dimitris Mardas šį reikalavimą iškėlė pirmadienį, atgaivindamas dideles aistras kurstantį klausimą šalyje, kurioje daugelis kaltina Vokietiją, didžiausią Atėnų skolintoją, primetus rekordinį nedarbą nulėmusias griežto taupymo priemones pagal dvi tarptautines finansinės pagalbos programas, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų.
Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis, taip pat einantis vicekanclerio pareigas, pareiškė kad tie reikalavimai yra „kvaili“ ir kad Graikija suinteresuota spaudimu išsireikalauti nuolaidų iš savo partnerių euro zonoje, Atėnams stengiantis išspręsti savo milžiniškų skolų problemą.
„Ir tos nuolaidos niekaip nesusijusios su Antruoju pasauliniu karu arba reparacijų mokėjimu“, – pabrėžė S.Gabrielis, vadovaujantis Socialdemokratų partijai, kuri yra kanclerės Angelos Merkel valdančiosios koalicijos partnerė.
Berlynas siekia, kad reparacijų klausimas nebebūtų keliamas, o pareigūnai anksčiau argumentavo, kad Vokietija vykdė savo įsipareigojimus, įskaitant 1960 metais Graikijai išmokėtą 115 mln. markių kompensaciją.
Finansų ministerijos atstovė antradienį sakė, kad vyriausybės pozicija lieka nepakitusi.
Konservatorių biudžeto ekspertas Eckhardtas Rehbergas kaltino Atėnus sąmoningai siekiant supainioti problemas dėl skolų krizės ir tarptautinių skolintojų nustatytus reikalavimus vykdyti reformas su klausimu dėl reparacijų ir kompensacijų.
„Man 278,7 mlrd. eurų suma už numanomus karo metų įsiskolinimus neatrodo nei suprantama, nei protinga, – jis sakė naujienų agentūrai „Reuters“. – Mūsų požiūriu, reparacijų klausimas yra išspręstas tiek iš politinės, tiek iš teisinės perspektyvos.“
