Nors tarp Vakarų galybių ir prezidento Vladimiro Putino Rusijos tvyro didelė įtampa, visų keturių šalių ministrai surengė pirmąjį savo susitikimą nuo praeitų metų pradžios, kad įkvėptų naujos gyvybės ilgą laiką ignoruotai paliaubų sutarčiai.
Pasak Berlyne vykusio susitikimo šeimininko, Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, po „nesuskaičiuojamos daugybės paliaubų pažeidimų“ pastaraisiais mėnesiais „juo labiau buvo būtina mums čia vėl susitikti po 16 mėnesių“.
Rusija ir Ukraina vėl formaliai pareiškė nusiteikusios laikytis 2015 metų Minsko taikos susitarimo, sudaryto tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, pagrindinių nuostatų, sakė H.Maasas.
„Visos šalys dar kartą išreiškė palaikymą ilgalaikėms paliauboms, įskaitant sunkiosios ginkluotės atitraukimą (nuo konflikto šalių sąlyčio ribos), karių atitraukimą ir išminavimą, taip pat ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėjimo misijos apsaugą ir prieigos suteikimą“, – pažymėjo jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu sakė: „Aišku, negalėjome išspręsti visų problemų, susijusių su Minsko susitarimų įgyvendinimu, kad išspręstume Ukrainos vidinę krizę, bet manau, kad šis susitikimas buvo labai naudingas.“
„Teigiama dinamika“
S.Lavrovas sakė, kad abi pusės aptarė apsikeitimo Kijevo ir Maskvos laikomais asmenimis kalendorių, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas irgi įžvelgė „teigiamą dinamiką, kaip tikiuosi, būsimam taikiam sprendiniui“. Jis pridūrė, kad Paryžius ir Berlynas pasiūlė pagalbą teritorijų išminavimo operacijoms.
Pasak jo, ilguoju laikotarpiu „esame pasiruošę derinti parametrus galimai Jungtinių Tautų misijai Rytų Ukrainoje, kai Minsko susitarimų įgyvendinimas leis tai padaryti“.
Net jeigu ginklai galutinai nutiltų, šį planą būtų sudėtinga įgyvendinti.
Maskva sako, kad žydrieji šalmai turėtų veikti tik prie konflikto šalių sąlyčio ribos, bet Kijevas nori, kad jie palaikytų tvarką prie Ukrainos ir Rusijos sienos, siekiant užkirsti kelią kovotojų ir ginklų judėjimui.
Nors Rytų Ukrainoje tebesilieja kraujas, Vakarų šalys skiria daug mažiau dėmesio šiam konfliktui, įsižiebus naujoms krizėms ir iškilus vidaus nesutarimų. Praeitais metais Prancūzija, Vokietija ir Rusija buvo labiau susitelkusios į savo rinkimus.
JT Saugumo Taryba praeitą savaitę pasmerkė „nuolatinius paliaubų pažeidimus“ ir „tragišką humanitarinę padėtį“ konflikto zonoje.
Šeštadienį per retą pokalbį telefonu V.Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aptarė „apsikeitimą žmonėmis, laikomais“ abiejų pusių.
Tačiau didėjant nepasitikėjimui tarp Vakarų ir Rusijos diplomatinio proveržio viltys visada buvo menkos.
Šis konfliktas prasidėjo 2014 metais Kijeve įsiplieskusiam liaudies sukilimui nuvertus Kremliaus remtą prezidentą. Tuomet Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmėsi teikti paramą šalies rytuose veikiantiems promaskvietiškiems separatistams.
Briuselis į šiuos veiksmus atsakė griežtomis ekonominėmis sankcijomis, o Maskva neliko skolinga.
„Sunkūs padariniai“
Ilgainiui santykiai tarp Vakarų ir Rytų pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.
JAV ir Europos galybės kaltino Maskvą naudojantis kompiuteriniais įsilaužėliais ir propaganda, kad sėtų nesantaiką, kištųsi į rinkimus ir remtų euroskeptikus bei dešiniojo sparno populistus. Dėl Rusijos žvanginimo ginklais iškilo pavojus rytinėms Europos valstybėms.
V.Putinas, kovą perrinktas ketvirtai kadencijai prezidento poste, neigė Maskvai metamus kaltinamus ir argumentavo, kad priešiškos NATO šalys siekia demonizuoti Rusiją ir ją susilpninti.
Maskva taip pat kaltino Kijevą „keistų“ melagingų naujienų platinimu, Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) praeitą mėnesį inscenizavus žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą. Ukrainiečiai teigė, kad šis sumanymas buvo gudrybė, turėjusi sužlugdyti Rusijos regztą pasikėsinimą į reporterio gyvybę.
Didėjant įtampai V.Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios „provokacijos“ per Rusijos organizuojamą Pasaulio futbolo čempionatą sukeltų „labai sunkių padarinių Ukrainai kaip valstybei“.
Rusijos pagrindinis tikslas – užsitikrinti, kad būtų atšauktos skaudžios ekonominės sankcijos. Šiems siekiams palankus Maskvai prijaučiančių partijų iškilimas Europoje Sąjungoje, įskaitant Italiją.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija sutaria, kad bet koks sankcijų Rusijai švelninimas turi būti susietas su pažanga Ukrainos taikos procese.
