Kritiką įstatymui, pavadintam Geordnete-Rückkehr-Gesetz (Tvarkingo sugrąžinimo įstatymu), lieja politikai ir iš kairiųjų, ir iš dešiniųjų stovyklos.
Vienas prieštaringiausių siūlomo teisės akto aspektų – idėja prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai atmetami ir kurie jau laukia deportacijos, nusiųsti į kalėjimus.
Tokie asmenys būtų kalinami kartu su nuteistas nusikaltėliais, o tai beveik be abejonių pažeistų ES įstatymus.
Europos teisingumo teismas 2014 metais paskelbė, kad asmenys, laukiantys deportacijos, kalėjimuose gali būti laikomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Tiesa, Vidaus reikalų ministerija gina tokį pasiūlymą – esą šalies specialiose sulaikymo įstaigose tėra 500 vietų, o prieglobsčio prašytojų, kurie turi būti išsiunčiami, yra kur kas daugiau. Be to, pareigūnai tikina, kad tokie žmonės kalėjimuose gyventų atskirai nuo nusikaltėlių.
Vokietija praėjusiais metais deportavo 23,6 tūkst. žmonių, bet beveik 31 tūkst. asmenų, kurie turėjo išvykti, sugebėjo pasilikti šalyje.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis, kuris laikosi gana tvirtos linijos migrantų priėmimo atžvilgiu, jau ne kartą ragino vyriausybę užtikrinti, kad prieglobsčio negavę žmonės iš tikrųjų paliktų šalį.
Tačiau siūlomus planus kritikuoja net valdančiąją koaliciją sudarančių partijų nariai. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės teisingumo ministras Peteris Biesenbachas, kuris yra krikščionis demokratas, prakalbo apie „reikšmingas teisines ir realias pasekmes“.
„Siūlomas įstatymas prieštarauja ES teisei. Galite tik įsivaizduoti šeimų su vaikais uždarymą kartu su prievartautojais ir kitais nusikaltėliais“, – teigė ir Heseno žemės teisingumo ministrė Eva Kühne-Hörmann.
Jei įstatymas būtų priimtas, valstybės tarnautojams taip pat grėstų civilinė atsakomybė, jei jie įspėtų prieglobsčio negavusius migrantus apie gresiančią deportaciją.
Iš pradžių ketinta tokias pat nuostatas pritaikyti ir savanoriams, dirbantiems su prieglobsčio prašytojais. Tačiau tokių planų buvo atsisakyta, kai pažiro nevyriausybinių organizacijų kritika.
