Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė trečiadienį patvirtino naują teisės aktų paketą, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalyje buvo sulaikyti 12 vyrų, kurie planavo atakų prieš mečetes, o tarpusavyje bendravo internetu.
Dabar šiuos pasiūlymus svarstys parlamentas.
„Ateityje tie, kurie grasina arba skleidžia neapykantą internete, bus persekiojami griežčiau ir efektyviau“, – Teisingumo ministerijos tinklalapyje paskelbė ministrė Christine Lambrecht.
Svarbiausia iš numatytų priemonių turėtų padidinti spaudimą socialinių tinklų bendrovėms, tokioms kaip „Facebook“ ir „Twitter“, greitai išimti įžeidžiantį turinį.
Ateityje Silicio slėnio milžinės taip pat privalės pranešti apie tam tikro pobūdžio nelegalius pranešimus federalinei policijai, kuri savo ruožtu galės perduoti informaciją prokurorams.
„Nusikaltimai atsidurs ten, kur jiems ir priklauso“
Tokios taisyklės bus taikomos internete paskelbtai neonacių propagandai ar planams surengti teroro ataką.
Griežtinami įstatymai taip pat galės paveikti asmenis, pateisinančius nusikaltimus, grasinančius mirtimi ar išžaginimu arba besidalinančius vaikų pornografijos vaizdais.
Socialinės žiniasklaidos platformoms, kurios atsisakys bendradarbiauti, grės baudos iki 50 mln. eurų.
Tačiau taisyklėse numatyta ir apribojimų, pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo galės pats spręsti, ar kreiptis į teismą dėl įžeidimo ar šmeižto.
„Neapykantos nusikaltimai pagaliau atsidurs ten, kur jiems ir priklauso: teisme“, – pareiškė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Be to, Berlynas nori sugriežtinti potencialias bausmes: pavyzdžiui, už internete paskelbtą grasinimą nužudyti arba išžaginti grėstų iki trejų metų laisvės atėmimo.
Pastaraisiais mėnesiais išaugo internete skelbiamų antisemitinio pobūdžio žinučių kiekis, įskaitant medžiagą, kurią paskelbė asmuo, spalį rytiniame Halės mieste įvykdęs ataką vietos sinagogoje.
Pagal siūlomus įstatymus taip pat sugriežtėtų bausmės už antisemitinių motyvų paskatintus nusikaltimus. Pasak Teisingumo ministerijos, tokių nusikaltimų nuo 2013 metų padaugėjo 40 procentų.
Tačiau taisyklėse numatyta ir apribojimų, pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo galės pats spręsti, ar kreiptis į teismą dėl įžeidimo ar šmeižto.
Pačiais rimčiausiais atvejais, susijusiais su terorizmu ar nužudymu, pareikalavus teismui socialinių tinklų operatoriai turės pateikti pareigūnams vartotojų slaptažodžius, net jei jie užšifruoti.
„Ekstremistai iš niekur nieko patys nesiradikalizuoja“, – pareiškė teisingumo ministrė Ch.Lambrecht.
„Nežmoniškas neapykantos ir grasinimų skleidimas internete sumažina ribas“ smurtui, pridūrė ji.
Vis dėlto ministrų planai Vokietijoje sulaukė pasipriešinimo. Šalyje vyksta įnirtingi debatai tarp tų, kurie mano, kad anonimiškumas internete yra apsauga prieš valstybę, ir asmenų, laikančių nereguliuojamą interneto erdvę grėsme.
Dėl grasinimų atsisako postų
Savo siūlomais teisės aktais vyriausybė taip pat siekia padidinti savo galimybes apsaugoti žinomas asmenybes, pavyzdžiui, politikus.
Grasinimų ir žodinių ar fizinių atakų prieš politikus Vokietijoje užfiksuojama vis daugiau; vien pernai užregistruotas 1 241 politiškai motyvuotas išpuolis prieš renkamus pareigūnus, taip pat daugėja jų prašymų suteikti policijos apsaugą.
Kai kurie vietos politikai pastaraisiais mėnesiais dėl tokių grasinimų atsisakė savo postų arba pareiškė, kad nesieks būti perrinkti.
Sausio viduryje Vokietijos vienintelis juodaodis parlamentaras Karamba Diaby pareiškė aptikęs „kulkų skylių“ savo rinkimų apygardos biuro languose. Šis incidentas sukėlė didelį pasipiktinimą.
Solidarumą K.Diaby išreiškė įvairių pažiūrų politikai.
Pernai birželį migrantus rėmęs vietos politikas Walteris Lubcke buvo nušautas savo namuose Heseno žemėje. Pagrindinis įtariamasis šioje nužudymo byloje laikosi ultradešiniųjų įsitikinimų.
Ateityje pareigūnai lengviau galės apsaugoti žinomų žmonių – politikų, žurnalistų ar aktyvistų – asmens duomenis, įskaitant laikomus viešuosiuose registruose.
Tokie asmenys bus perspėjami, jei kažkas paprašys jų asmeninės informacijos.
