Tokie planai gali įnešti naujų vėjų į debatus Jungtinėje Karalystėje prieš birželio 23 dieną rengiamą referendumą dėl šalies pasilikimo Bendrijoje.
Balsuoti už išstojimą raginantys aktyvistai kratosi tolesnės integracijos ES viduje ir dabar gavo daugiau amunicijos savajai kampanijai.
„Financial Times“ pažymi, kad ši Baltoji knyga yra „vienas svarbiausių“ Vokietijos vyriausybės pastaraisiais metais paskelbtų dokumentų – ypač turint omenyje, kad Berlynas iki šiol baidydavosi kalbų apie kokią nors europinę gynybinę sąjungą.
Tiesa, dokumentas greičiausiai bus paskelbtas liepą, jau po referendumo Jungtinėje Karalystėje, nors iš pradžių planuota ją paviešinti anksčiau.
Kaip skelbia „Financial Times“, Baltojoje knygoje aprašomi žingsniai „Europos nacionalinių kariuomenių koordinavimo link“. Vokietijos vyriausybės nuomone, būtų galima teisiškai įtvirtinti nuolatinį dabartinių ES narių karinių struktūrų bendradarbiavimą.
Esą būtų galima sustiprinti bendras kibernetinės gynybos galimybes, be to, anot pareigūnų Berlyne, reikėtų atlaisvinti po Antrojo pasaulinio karo priimtus apribojimus karinėms operacijoms Vokietijos teritorijoje.
Tokie dislokavimai Vokietijoje buvo uždrausti, nes iš pažūros primena nacių veikimo metodus.Vis dėlto Baltojoje knygoje esą pažymima, kad „grėsmių saugumui pobūdis pasikeitė“.
„Vokietijos saugumo politika yra svarbi ir už mūsų šalies ribų. Vokietija yra pasiryžusi tapti tarptautinių diskusijų dėl atsakomybės prisiėmimo varikliu“, – rašoma dokumente.
Bendras štabas esą būtų atsakingas už operacijas ES teritorijoje. Šalys dalintųsi karine technika, o svarbiausius sprendimus tvirtintų Bendrijos šalių gynybos ministrų taryba.
O kaip NATO? Ar nesidubliuotų tokios Vokietijos įsivaizduojamos bendros ES kariuomenės ir Aljanso pajėgų Europoje funkcijos?
„Kuo mes, europiečiai, būsime labiau pasiryžę prisiimti didesnę bendros naštos dalį tuo transatlantinio saugumo partnerystė būtų vaisingesnė ir duotų geresnių rezultatų“, – skelbiama Baltojoje knygoje, kurią gavo „Financial Times“.
