„Įvykiai Kalėdų šventinėje mugėje Berlyne, kur per teroro išpuolį žuvo 12 žmonių, baigiantis metams yra labiausiai aptariami viešojoje erdvėje. Prisimenama, kad iš viso per besibaigiančius metus Vokietijoje surengti penki teroro išpuoliai ir dviejuose iš jų dalyvavo nepilnamečiai. Šios žinios nelabai buvo paskleistos po pasaulį, kadangi nebuvo žuvusiųjų, tačiau vasarį viena nepilnametė mergina peiliu sužeidė pareigūną, balandį du jaunuoliai susprogdino bombą“, – pasakoja V. Kaluza.
Vertinant 2016-uosius ir rengiantis sutikti 2017-uosius, pasak pašnekovės, netrūksta ir diskusijų apie tai, kaip Vokietiją paveiks D. Trumpo išrinkimas JAV prezidentu: „Vokiečiai labai baiminasi, kad dėl šios priežastys labai pakis Vokietijos ir JAV santykiai. Būkštaujama, kad į blogąją pusę. Diskutuojama apie „Brexit“ bei tai, kokia ateitis laukia ES, kokios įtakos Vokietijai turės ši problema.“
Tačiau vokiečiai metus baigia ne tik nerimo gaidomis: teigiamai vertinama tai, kad, nors ir daug pabėgėlių atvyko į šalį, daugumos jų integracija vyksta sėkmingai. Anot V. Kaluzos, jie dalyvauja įvairiose programose, labai daug vietinių žmonių be jokio atlygio dirba su pabėgėliais, stengiasi juos išmokyti vokiečių kalbos, padėti jiems integruotis.
Naujaisiais metais – iššūkiai šaliai ir A. Merkel
Laukiant Naujųjų, Vokietijoje nerimaujama, kaip seksis dorotis su teroristiniais išpuoliais. 2016-aisiais jų buvo penki, tačiau ne vieną pavyko išaiškinti dar prieš įvykstant. Pasak pašnekovės, tikimasi, kad pareigūnai, tarnybos, tarptautinės organizacijos veiks dar geriau, kad būtų spėta užkirsti kelią galimiems išpuoliams, tačiau baimės ir nerimo atmosfera taip pat juntama.
LRT RADIJO bendradarbė Berlyne sako, kad dauguma lietuvių, su kuriais jai tenka bendrauti, jau ilgą laiką gyvena Vokietijoje ir yra pripratę prie tokios situacijos, tad apie grįžimą į Lietuvą negalvoja.
„Dėl šios priežasties iš man pažįstamų lietuvių niekas negalvoja sugrįžti į Lietuvą. Atsiranda žmonių, kurie sugalvoja sugrįžti, bet tai dažniausiai įvyksta dėl jų asmeninių problemų arba noro, kad vaikai augtų lietuviškoje aplinkoje. Vokietijoje išlaikyti lietuvybę sunku – čia nėra oficialios švietimo struktūros, kuri padėtų puoselėti lietuvių kalbą“, – pasakoja V. Kaluza.
Problemos, kėlusios nerimą vokiečiams besibaigiančiais metais, tęsis ir kitąmet, tačiau du 2017-ųjų įvykiai Vokietijoje ypač laukiami ir aptarinėjami viešojoje erdvėje, pastebi V. Kaluza.
„Visų pirma, kitąmet Vokietijoje vyks rinkimai į visuotinį parlamentą – Bundestagą. Jau žinoma, kad kanclerė Angela Merkel ves Krikščionių demokratų sąjungą į šiuos rinkimus. Tačiau dėl pabėgėlių, teroro aktų, dilemos, ar sugriežtinti įstatymus, ar siųsti pabėgėlius atgal, jos reitingai nėra tokie geri, kokie buvo prieš praėjusius rinkimus.
Ji sieks ketvirtos kadencijos, o pirma didele naujiena taps žinia, kas bus jos konkurentu: Socialdemokratų partija dar nepaskelbė, kas bus jų lyderiu rinkimuose“, – kalba pašnekovė.
Pasak V.Kaluzos, ateinantys metai šalyje bus ir šventiniai – sukaks 500 metų, kai Martinas Lutheris pradėjo reformacijos judėjimą. „Visi vokiečiai džiaugiasi, kad gaus vieną papildomą šventinę dieną – spalio 31-oji visose Vokietijos žemėse bus šventinė diena, tačiau tik šiemet, kadangi 500-osios metinės“, – pažymi V. Kaluza.
