Visų pirma, žvalgybos tarnyba turi radijo pranešimų, kurių turinys koreliuoja su nužudytų civilių kūnų vieta pagrindinėje Bučos gatvėje.
Viename jų karys nurodė, kad jis su bendražygiais nušovė dviračiu važiavusį vyrą.
Kitame pokalbyje vyras pasakoja, kad Ukrainos kariai pirmiausia yra tardomi, o paskui šaudomi.
Be to, iš šios medžiagos galima daryti išvadą, kad žudynėse Bučoje lemiamą vaidmenį suvaidino „Wagner“ kovotojai, kurie demonstravo ypatingą žiaurumą.
Vokiečių perimti pokalbiai rodo, kad žudynės Bučoje nebuvo nei atsitiktiniai, nei pavienių karių, praradusių kontrolę, veiksmai, rašo leidinys.
Labiau tikėtina, kad šie duomenys rodo, jog civilių gyventojų žudymas tapo Rusijos kariuomenės kasdienybe ir galbūt jų strategijos, kuria siekiama skleisti baimę ir siaubą tarp civilių gyventojų ir slopinti pasipriešinimą, dalimi.
Perimtoje medžiagoje kariai keičiasi informacija apie žiaurumus, tarsi tai būtų jų kasdienybė.
Pasak savaitraščio, Vokietijos žvalgybos tarnyba balandžio 6 d. informavo atitinkamas Berlyno parlamento institucijas. Be to, tą pačią dieną buvo ištirti ir kiti garso įrašai, kurių lokalizacija atrodo sudėtinga ir kurie leidžia manyti, kad panašūs įvykiai vyko ir kitur, rašo „Der Spiegel“.
Pirmosiomis balandžio dienomis pasirodė daugybė nuotraukų ir kitų įrodymų apie civilių gyventojų žudynes Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmę į Ukrainą įsiveržę Rusijos kariai. Tarptautinė bendruomenė griežčiausiai pasmerkė šiuos nusikaltimus ir pareikalavo nedelsiant atlikti tyrimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pasaulio lyderiai apkaltino Rusijos kariuomenę vykdant genocidą. Maskva savo ruožtu atmetė kaltinimus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir apkaltino Ukrainą, JAV ir NATO manipuliacijomis. Kaip pažymėjo „Der Spiegel“, BND pokalbių pasiklausymo duomenys dabar galutinai paneigia šiuos Rusijos pareiškimus.