Vokietija, Prancūzija ir Italija viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse sutarė, kad su Londonu nebus vedamos jokios derybos dėl santykių ateities, kol šalis oficialiai neinformuos apie ketinimus trauktis iš bloko, inicijuodama Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.
Tačiau Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, kuris praėjusį penktadienį pranešė, kad po pralaimėjimo referendume atsistatydins, tvirtina, kad paliks savo įpėdiniui inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį ir vadovauti deryboms dėl išstojimo iš ES. Jo įpėdinis turėtų būti paskirtas rugsėjį.
Gėdingą paralmėjimą patyrusiai Anglijos futbolo rinktinei sugrįžtant iš Prancūzijos, kur ją rezultatu 2:1 įveikė ir iš tolesnio Europos futbolo čempionato etapo išmetė Islandijos vienuolikė, D.Cameronas išvyksta į Briuselį kebliam pokalbiui su 27 kolegomis iš kitų Bendrijos šalių.
Šaltinis britų vyriausybėje prieš viršūnių susitikimą sakė, kad D.Cameronas pakartos savo poziciją, jog Britanijos pasitraukimo iš ES procesą turi pradėti jo įpėdinis.
„Jis nori paskatinti žmones galvoti apie tai, kaip dabar turi dirbti Jungtinė Karalystė ir ES, kad būtų kuo geriau pasinaudota sprendimu, kurį priėmė Britanijos žmonės“, – pridūrė šaltinis.
Pirmiausia D.Cameronas susitiks su Europos Vadovu Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o vėliau antradienį įvyks Europos Vadovų Tarybos posėdis.
Vėliau britų premjeras prie vakarienės stalo „paaiškins situaciją“ kitų Bendrijos šalių lyderiams, rašoma D.Tusko atsiųstame pakvietime.
Vis dar visateisė narė
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina suteikti Britanijai daugiau laiko dėl šalies politinę areną krečiančios krizės. Berlyne laikomasi nuomonės, kad Londonas turi inicijuoti 2007 metų Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį dėl pasitraukimo iš bloko vėliausiai iki šių metų pabaigos.
Tačiau Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi, kurių šalys pasitraukus Britanijai bus trys didžiausios Bendrijos ekonomikos, atmetė Londono išsakytą poziciją, kad jis norėtų inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį tik tada, kai „turės aiškų vaizdą“, kokie ateityje bus jo prekybiniai ryšiai su Bendrija.
Pirmadienį Berlyne susitikę A.Merkel, F.Hollande'as ir M.Renzi sutarė, kad „nebus jokių neformalių ar formalių derybų dėl Britanijos pasitraukimo, kol nebus pateiktas pareiškimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.“
Londono delsimas pradėti pasitraukimo procedūras paskatino kai kurias šalis galvoti, kad gali būti erdvės sprendiniui, kuris leistų Britanijai likti bloke. Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį užsiminė, kad britai turėtų surengti antrąjį referendumą.
Tačiau griežtojo kurso šalininkės, tokios, kaip Prancūzija, laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina Britaniją „nešvaistyti laiko“.
Šaltinis britų vyriausybėje sakė, kad D.Cameronas vyksta į Briuselį laikydamasis pozicijos, kad nepaisant sprendimo pasitraukti, Britanija tebėra visateisė ES narė. Tačiau toks Londono požiūris gali kai kam sukelti susierzinimą.
„Manau, (D.Cameronas) norės aiškiai parodyti, kad mums rengiantis pradėti šias diskusijas, Jungtinė Karalystė tebėra visavertė ES narė, todėl turi gerbti savo įsipareigojimus, tačiau taip pat turi toliau turėti visas jai, kaip narei, priklausančias teises“, – sakė šaltinis.
„Manau, jis norės pabrėžti ekonominių santykių svarbą tiek mūsų, tiek kitų Bendrijos valstybių narių interesams“, – pridūrė šaltinis.
Trečiadienį, antrąją viršūnių susitikimo dieną, 27 šalių lyderiai nedalyvaujant D.Cameronui susitiks aptarti bloko ateities, būgštaujant dėl galimo domino kaladėlių efekto – tikėtinų panašių referendumų kitose euroskeptiškose Bendrijos narėse.
